Algirdas Endriukaitis
Kaltintojams naudingas tyrimo chronologijos ir apimties pasirinkimas
Kiekviena byla turi tik jai būdingų bruožų. Eglės Kusaitės byloje prokurorai Justas Laucius ir Mindaugas Dūda, vykdydami VSD sumanymą, tvirtino, kad kaltinamoji yra ypač sukta, išradinga, nuolat meluoja ir kuria nebūtas istorijas. Kadangi kaltintojai turi puolimo ir teisumo prerogatyvą ir patikimai garantuotą bei nepajudinamą legitimų Rusijos FSB teisinį užnugarį, tai tokia taktika palengvina ir sustiprina teikiamus kaltinimus. Remiamasi nuostata ,,prokuroras visada teisus“. Vis dėlto E. Kusaitei tenka grumtis ir su kita institucija – Lietuvos VSD, kuri, visuomenės nuomone, apskritai neverta pasitikėjimo ir tarnauja Lietuvos prokuratūrai bei Rusijos FSB. VSD vaizduoja, kad E. Kusaitės nusikalstami veiksmai buvo tiriami tik nuo 2009 m. birželio iki 2009 m. spalio 24 d., nors apie ją, kaip patvirtina patys, žinojo nuo 2003 m.
Principas inter alia reikalauja išnagrinėti viską nuo fiksuotos žinojimo datos. VSD ir prokuratūros primestas selektyvus tyrimo chronologijos pasirinkimas ir ryžtingas priešistorės nagrinėjimo atmetimas verčia galvoti apie dirbtinius provokacinius veiksmus, kurie nuolat buvo atliekami ne tik per jų pačių pasirinktą laikotarpį. Kaltinamoji mano, kad 2010 m. liepos 16 d. prokuroras J. Laucius nurodė sunaikinti dviejų jos telefono numerių slapto pasiklausymo įrašus – bendravimo tekstus su Hafizu ir Arnu, buvusius po jos suėmimo paimtame kompiuteryje.
Visą straipsnį skaitykite čia: http://www.ekspertai.eu/plieninis-apsupties-ziedas/