Prisiimti atsakomybę, prisiimti atsakomybę – tik skamba iš visų pašalių ir susilieja į tuščią gaudesį: atsakomybę asmeninę, civilinę, administracinę, pilietinę, kolektyvinę, partinę, politinę ir dar bala žino kokią.
Prisiimk.
O kas ji tokia yra, ta atsakomybė, jei ją galima prisiimti ir nusimesti kaip kuprinę?
Tuščia kontorinių biurokratų klišė.
Iš tikro juk mintis turėtų būti aiški ir paprasta: „Žmogau, būk sąžiningas“.
Bet ar būtina tą kartoti? Sąžinės juk neprisiimsi, reikalui esant. Ji arba yra, arba jos nėra. Ir jei yra, ta pati sąžinė neleis jos nusimesti.