Niekada negalvojau, kad būsiu apšaukta užsiimanti valstybei priešiška veikla. Nepadariau svaigios karjeros – nekolaboravau su okupantais. Gyvenau ir stengiuosi gyventi pagal Motinos prisakytus dešimt Dievo įsakymų. Tačiau tereikėjo įsijungti į parašų rinkimo už Lietuvos žemės išsaugojimą akciją ir tapau priešė.
Nuo kada mylėti ir ginti Lietuvą – nusikaltimas? Kas ir kodėl strateguoja etikečių kūrimo ir lipdymo procesus? Kiek saugumiečių ištikimai tarnauja Tėvynei, o kiek yra lojalūs valdžiažmogiams „dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto“? Tačiau tai tik emocijos, kurios užlieja išgirdus keistų epitetų, neturinčių jokios išliekamosios vertės. Jei nesi „rusų šnipas“, tai apsidairai, žmogus, aplinkui, kam čia taiko ir eini toliau… parašų rinkti. Todėl dalindamasi karčia pirmosios akcijos savaitės patirtimi, prašau bendražygių nekreipti dėmesio į jokius kiršinimus. Mūsų tikslas – 300000 ir daugiau parašų. Mes nebaigėme komunistinių partinių bei KGB aukštųjų mokyklų. Pastarųjų auklėtinių braižą atpažįtame intuityviai ir nekreipiame dėmesio arba susijaudiname bei tampame atsargiai pasyvūs. Tuomet jie džiūgauja pasiekta pergale. Taigi, nelieka nieko kita, kaip paversti mums trukdančiųjų pastangas niekais. Ir aptarti keletą stereotipinių frazių ar klausimų, metamų parašus renkantiems asmenims.
Jau teko išgirsti pasiteiravimų, kokios partijos remia referendumo iniciatorius ar kokia socialdemokratų, konservatorių ir kitų Seimo partijų nuomonė šiuo klausimų. Kokia gali būti nuomonė partijų, 1996 ir 2003 metais „patobulinusių“ savo balsais referendume priimtos 1992m. LR Konstitucijos 47 straipsnį taip, kad jame nebeliko nė užuominos, jog Tauta yra Lietuvos žemės, jos gelmių, vandenų ir erdvės savininkė? Tuomet valstybę atstovaujantiems 141 išrinktajam juokų darbas pademonstruoti meilę interesų grupėms arba asmeninei kišenei.
Keista, kaip greitai žmonės pamiršo Seimo partijų sprendimus, nenaudingus paprastam piliečiui: socialiai pažeidžiamiausio sluoksnio atstovui – pensininkui (pensijų nurėžimas), mokesčiais išlaikančiųjų valstybę ir jos tarnautojus – verslininkui (naktinis mokesčių sistemos reformavimo šokas) ir t.t., ir pan. Dabar staiga atsirado keisti klausimai: kokia nuomonė tų, kuriuos derėtų nebeskirstant vadinti tiesiog valdžios partija. O pastarosios nariams terūpi postai, ES programinis finansavimas ir noras kuo ilgiau išlaikyti Tautą abejingą, net apatišką išrinktųjų elgesiui. Keisti esame –sovietmečiu virtuvėse pasakodavome vienas kitam politinius anekdotus, o Nepriklausomoje Lietuvoje keikiame valdančiuosius, tačiau išsižioję laukiame, ką jie pasakys referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams ar referendumo iniciatorių skaičiaus sumažinimo klausimu… Pasiilgome kalbančių galvų TV ekranuose, ne kitaip.
Smūginiu propagandiniu tekstu referendumo priešininkai vadina situaciją, kad rengėjai, pataikaudami lietuviškiems žemgrobiams, pigiai supirkinėjantiems žemes, nenori įsileisti mokių užsieniečių. Čia vertėtų atsikvėpti ir palavinti atmintį. Jau beveik dešimt metų tautiniai verslininkai supirkinėja žemes. Jiems tinka ir nedideli plotai, ir dešimtiniai hektarai. Taip formuojami, o kai kuriuose regionuose jau suformuoti patrauklūs dideli sklypai užsienio investuotojams, kurie versliems lietuviams sumokės dvigubai daugiau nei pastarieji mokėjo paskubėjusiems atsikratyti paveldėta žeme, tačiau keliskart mažiau, nei mokama ES šalyse. Skeptikams siūlau pasiskaityti skelbimus apie dabar masiškai supirkinėjamus miškus. Paskui bus galima nukreipti užsieniečių dėmesį į vandens telkinius. Žemės gelmes Lietuvos valdžia jau pasiryžusi teršti Žygaičiuose. Todėl atidžiai perskaitykite du kartus be Tautos valios patobulintą 47 str. LR Konstitucijoje ir pabandykime rasti 1992 m. priimto pagrindinio šalies įstatymo originalą. SĖKMĖS.
Dar viena, parašų rinkėjus neva diskredituojanti versija yra ta, kad sumažinus nuo 300 000 iki 100 000 pasirašančiųjų dėl referendumo paskelbimo skaičių, a) Vilniaus krašto gyventojai galės įkurti autonomiją, b) oro erdvę sauganti NATO bus išvyta , c) išstosime iš ES ir t.t., ir pan. Žodžiu, rimtu veidu skleidžiamos nesąmonės. Tačiau, kai ramiai paaiškini žmogui, kad 100 000 tik inicijuoja referendumą, o balsuoja jame visa Lietuva, dezinformacijų skleidėjai apsiramina.
Gana dažnas atsisako pasirašyti teigdamas, kad Lietuvoje galioja ES direktyvų viršenybė prieš mūsų istatymus, todėl neverta laiko gaišti visokiems pasirašymams. Viliuosi, kad tokio vergiško mąstymo asabų mūsų Tėvynėje nėra daug, nes europietiški popieriai yra rekomendacinio pobūdžio. Todėl taikus, išdidus pasipriešinimas ES keliaklupsčiaujančiai valdžiai yra reikiamų parašų skaičiaus surinkimas. Gal vieną kartą paneikime politologų svaičiojimus, kad esame buka, nesusivokianti Tauta. Manau, kiekvienas įgalus mąstyti ir judėti žmogus lengvai surinks 70 (vieną lapą) parašų.
Jau esu rašiusi, kad visiems, bijantiems užrašyti asmens tapatybės kortelės ar paso numerius, paduodu savo tapatybės kortelę, kad užsirašytų jos numerį. Su pastaruoju, be paties dokumento, jūs nei bobutės paskolą, nei lizinginę prekę pasiimsite. Pasų ir tapatybės kortelių numeriai per žmogaus gyvenimą pasikeičia kelis kartus: sukakus tam tikram amžiui, pametus ar kitaip praradus dokumentus. Tačiau kiekvieno mūsų asmens kodas – vienintelis ir nepakartojamas nuo pat gimimo iki mirties, todėl juo nereikėtų su niekuo dalintis. O rizikuojate, kai perkate kai kurių katalogų prekes… Išvada peršasi pati: nesiklausykime struktūrų bobučių ar diedukų sukurtų paistalų.
Verčiau pasvarstykime, kodėl didžiosios ES senbuvės neprekiauja savo žeme, kodėl 9mln. šveicarų referendumus rengia, surinkę tris kartus mažiau parašų nei mūsų išsivaikščioti smerkiama Tauta. „Parduoti žemę užsieniečiams – parduoti valstybę“ Šiaulių apskrities laikraščio korespondentei Reginai Musneckienei pasakė Kelmės rajono Graužų kaimo jaunasis ūkininkas Ričardas Vaičiulis (skrastas.lt). Todėl laukdami mus ne kartą „nuskalpavusių“ sisteminių Seimo partijų pozicijos, blaškydamiesi tarp viena ausimi girdėtų versijų ir kontraversijų, Lietuvą galime padėti ant ES prekystalio…
Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos, jeigu jų šaknų nenuvirins daniškų kiaulidžių srutos, o girių neiškirs atėjūnai, ruošdami statybų aikšteles kitatikių Maldos namams…
P.S. Dalykimės patirtimi bei pasakomis, kurias išgirsime rinkdami parašus. Tautosaka niekada nepraranda vertės.
P.P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam