delfi.lt
Valstybės tarnybos įstatymo sumanymas parengimo stadijoje buvo uoliai saugomas nuo kritikų, o dialogas su pasiūlymų teikėjais buvo imituojamas. Rengėjai atsiribojo ir ignoravo valstybinių organizacijų valdymo reformų ir pokyčių teorinę analizę. Nenorėta įsigilinti ir atsižvelgti į viešojo administravimo mokslininkų įžvalgas ir Lietuvoje.
Vienas pagrindinių įstatymo projekto rengėjų argumentų – tariamas rūpinimasis nepakankamais valstybės tarnautojų ir pareigūnų atlyginimais. Algos keliamos ir Seimo nariams, toks argumentas svarus ir leidžia tikėtis pritarimo Seimo salėje.
Didelį viešąjį sektorių ir išplėtotas viešąsias paslaugas turinčios valstybės yra ir stabilesnės, ir efektyviau funkcionuoja. Lietuvoje ignoruojamas akivaizdus faktas, kad „struktūra nulemia strategiją“. Reformos sumanytojai siekia valstybę paversti savireguliuojančiu rinkos subjektu, tarsi ji būtų privati įmonė. Tačiau valstybė, taisydama rinkos klaidas, privalo reguliuoti ir valdyti rinkos subjektus. Valstybė nėra reguliuojama rinkos, ji pati tai daro, jos yra tokia paskirtis, nors šios reformos apologetai mato valstybę kaip rinkos pastumdėlę. Jeigu paversime valstybę rinkos subjektu – Lietuvos piliečiai taps šios rinkos subjekto klientais, bet ne piliečiais. Kyla pavojus ne tik piliečių socialinėms, bet ir politinėms teisėms.
Pats įstatymo projektas yra eklektiškas, nenuoseklus, kitaip tariant, įstrigęs prieš porą dešimtmečių susikompromitavusiame naujosios viešosios vadybos (NVV) ideologiniame modelyje. Jau 2000 m. tapo aišku, kad NVV kaip ideologija šlubuoja ir yra ribota, o dauguma su šia reforma susijusių pokyčių šalims buvo žalingi. NVV inicijuoti pokyčiai pirmiausia turėjo netrukdyti verslui siekti pelno ir tokiu būdu skatinti ekonominį augimą. Tačiau valstybės ūkio valdymui reikalingi kitokie valdymo metodai ir principai. Jie turi remtis ne fordo gamyklos ar skambučių centro valdymo ypatumais, bet sėkmingų ir tvarių valstybių viešojo sektoriaus pavyzdžiais.
NVV ideologiją Lietuvoje įdiegė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė 2009 m. Buvusio premjero noras mechaniškai perkėlinėti tariamai objektyvias ideologines schemas į valstybės valdymą plačiai žinomas. Lietuvoje tuo metu madinga ideologija pateko į derlingą dirvą. Čia ir dabar kai kas tiki, kad rinkos „plaukuota ranka“ pati viską sutvarkys. Reformatoriai sekė NVV madas, diktuojamas Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir kitų stambųjį verslą atstovaujančių organizacijų.
Lietuva nepriklausomybės pradžioje įdėjo daug pastangų, kurdama viešojo administravimo ir valstybės tarnybos hierarchinį „bismarkinį“ modelį, kuris dominavo Europos Sąjungos (ES) valstybėse senbuvėse.
2009 m. SIGMA (angl. Strategic Framework for Public Administration Reform) Lietuvą įvertino kaip labiausiai pažengusią valstybę profesionalizuojant valstybės tarnybą ir vystant hierarchinį valstybės modelį. Keista, kad SIGMA įvertinimas buvo nutylėtas ruošiant NVV reformas Lietuvoje.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
***
Daugiau apie NVV ideologiją skaitykite prof. Vytauto Daujočio straipsniuose:
V. Daujotis. Baltos dėmės VSD pažymoje, arba nutylimos valstybės užvaldymo ištakos
Vytautas Daujotis. „Moksliška“ pinigų plovykla: lietuviškas neoliberalizmas ir nauja viešoji vadyba