Kadangi Konfederacijos partija signalizavo, kad nesudarys koalicijos su valdančiaisiais konservatoriais, nauji rinkimai šalyje gali įvykti anksčiau, nei kas nors manė, rašo Marekas Kenskravecas (Marek Kęskrawiec).
Šį rudenį Lenkijoje vyksiantys parlamento rinkimai gali būti neužbaigiantys diskusijų ir lemti naujus rinkimus netolimoje ateityje.
Paskutinį kartą tai įvyko 2005 m., kai po rinkimų buvo suformuota konservatyvios partijos Įstatymas ir teisingumas (PiS) mažumos vyriausybė, o po kelių mėnesių – nevaldoma koalicija su prieš ES nusistačiusiais dešiniojo sparno ir kairiojo sparno populistais, kas 2007 m. baigėsi pirmalaikiais rinkimais.
Konservatoriai pralaimėjo šiuos rinkimus, nors surinko 2 mln. balsų daugiau nei 2005 m. Pralaimėjimo priežastis buvo ta, kad Donaldo Tusko vadovaujama liberali Pilietinė platforma (PO) daugiau nei dvigubai padidino savo balsų skaičių ir kartu su centristine Lenkijos liaudies partija (PSL) sudarė stabilią daugumą, kuri po to valdė Lenkiją 8 metus.
Tie, kas susipažinę su 2005 m. įvykiais, šį rudenį galės pajusti déjà-vu. Net jei PiS gaus daugiausiai vietų, vargu ar pasieks tokią bendrą balsų daugumą, kokią laimėjo 2015 ir 2019 m.
Tai reiškia, kad PiS turės siekti koalicijos su Konfederacija. Bėda ta, kad Konfederacija atmetė tokią galimybę, nes baiminasi, kad prarastų paramą, jei PiS liktų valdžioje.
Kadangi PiS ir Konfederacijos koalicija yra neįtikėtina, PiS pirmininkas Jaroslavas Kačynskis (Jarosław Kaczyński) yra spaudžiamas rasti kitą išeitį, kitaip jis ir jo partija atsidurs opozicijoje. Dėl vizijos prarasti visus postus valstybės administracijoje, valstybinėse įmonėse ir valstybinėje žiniasklaidoje daugelis valdančiosios partijos veikėjų suskubo siekti vietų rinkimų sąrašuose. Tačiau ši įnirtinga kova dėl geriausių postų nepadeda sutelkti dėmesio į rinkėjus.
Jei liberalioji opozicija su savo sąjungininkais centristais ir kairiaisiais nesurinks daugumos, ką rodo viešosios nuomonės apklausos, ji galės suformuoti tik mažumos administraciją. Taip sudaryta vyriausybė taps ne tik Konfederacijos, bet ir priešiškai nusiteikusio prezidento bei Konstitucinio Teismo įkaite.
Dėl to pirmalaikiai rinkimai yra labiau nei tikėtini. Lenkija turėjo 16 stabilaus valdymo metų. Šis laikotarpis gali baigtis, ir šaliai gali tekti studijuoti ne tik 2005 ir 2007 m. patirtį, bet ir tikėtis, kad jai pavyks išvengti scenarijų, kurie neseniai vyko Izraelyje ir Bulgarijoje.
Šaltinis: Remix News