Žiniasklaidoje buvo pranešta, kad prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Seimo nario iš TS-LKD frakcijos – K. Bartoševičiaus galimai padarytų nusikalstamų veikų.
Be kita ko, žiniasklaidoje buvo paskelbta, jog piliečiui K. B. šiame ikiteisminiame tyrime yra taikomos švelnios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ir būtent ši žinia sukėlė daugelio žmonių pasipiktinimą, maždaug, kad „išsisuko“, niekas jo „nenubaudė“, o tokios sunkios nusikalstamos veikos padarytos, t.t… Reaguodamas į šį visuomenėje kilusį pasipiktinimą, manau, kad turėčiau paaiškinti, ar tikrai pilietis K. B. „išsisuko“, kokioje dabar stadijoje yra baudžiamoji byla, kas yra tos kardomosios priemonės ir kokia yra jų paskirtis.
Pradėkime nuo to, kad pilietis K. B. dar tikrai nuo nieko neišsisuko. Šiuo metu yra baigtas ikiteisminis tyrimas. Būtent baigtas, o ne nutrauktas, kas reiškia, jog, prokuratūros nuomone, šio ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog pilietis K. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Būtent šioje proceso stadijoje įtariamajam yra jau leidžiama susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (nes ikiteisminis tyrimas yra slaptas, o įtariamajam anksčiau dažniausiai leidžiama susipažinti tik su labai nedidele ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi). Dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtariamasis ir jo gynėjas (advokatas) turi teisę ne tik susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir reikšti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo. Pvz. apklausti kokį nors papildomą liudytoją, atlikti kokią nors ekspertizę, prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos kokius nors dokumentus, kt.
Pasibaigus terminui įtariamajam ir jo gynėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagą ir prašymams dėl jos papildymo pareikšti, nesant prašymų arba, jiems esant, juos išsprendus, prokuratūra eis rašyti kaltinamojo akto, kurį surašius, visa baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu bus perduota nagrinėti teismui. Ir va tik tuomet prasidės teisminis šios bylos nagrinėjimas, kuriam pasibaigus, teismas priims nuosprendį, kuriuo ir nuspręs, ar pilietis K. B. yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, ar nekaltas, o jei kaltas – tai kokia bausmė jam yra skiriama. Po pirmos instancijos teismo nuosprendžio, labai tikėtina, kad arba pilietis K. B. (apkaltinamojo nuosprendžio atveju), arba prokuratūra (išteisinamojo nuosprendžio atveju), arba abu (dalinio apkaltinamojo nuosprendžio atveju) pateiks apeliacinius skundus ir byla keliaus jau į apeliacinės instancijos teismą. Apeliacinės instancijos teismui bylą išnagrinėjus, bus priimtas jau nuo priėmimo dienos įsiteisėjęs nuosprendis (apkaltinamasis arba išteisinamasis), bet jis vis tiek dar galės būti peržiūrėtas ir kasacine instancija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.
Ir va čia dabar yra esmė – tik tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas priimtų apkaltinamąjį teismo nuosprendį piliečio K. B. atžvilgiu (kaip minėjau, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiai įsiteisėja nuo jų priėmimo momento), arba jei pirmos instancijos teismas priimtų apkaltinamąjį nuosprendį piliečio K. B. atžvilgiu ir toks nuosprendis nebebūtų apskųstas apeliacine instancija (tai yra, įsiteisėtų), tik tuomet būtų galima laikyti, kad pilietis K. B. yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Iki tol, kol jo atžvilgiu nėra priimta įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, pilietis K. B. yra laikomas nekaltu. Būtent taip galioja Konstitucijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija.
Taigi, šiai dienai pilietis K. B. teisiniu požiūriu yra laikomas visiškai ir visa apimtimi nekaltu. Iki tol, kol teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nenuspręs kitaip (jei nuspręs kitaip). Būtent teisiniu požiūriu, ne politiniu. Kadangi pilietis K. B. yra buvęs aukšto rango politikas iš valdančiosios partijos ir viešasis asmuo, visuomenė apie jo kaltumą ar nekaltumą turi teisę turėti kokią tik nori nuomonę, o taip pat ją viešai reikšti (su sąlyga, jei labai stipriai nebūtų perlenkta lazda).
Bet bausmės yra skiriamos būtent teisiniu, o ne politiniu, viešųjų ryšių ar kitokiu požiūriu. Ir čia mes pereiname prie kardomųjų priemonių bei jų paskirties klausimo. Konkrečiai – prie visuomenės pasipiktinimo, kad itin sunkių nusikalstamų veikų padarymu įtariamas pilietis K. B. vaikšto laisvėje, o jam yra taikomos labai švelnios kardomosios priemonės.
Kaip suprantu, visuomenė norėtų, kad piliečiui K. B. būtų taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Tačiau, kaip minėjau, pilietis K. B. teisiniu požiūriu, dėl galiojančios nekaltumo prezumpcijos, yra šiuo metu laikomas nekaltu. O suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, savo esme visiškai prilygsta pačiai griežčiausiai bausmei, kuri yra skiriama jau nuteistiems asmenims, tai yra laisvės atėmimui.
Taigi, tuo atveju, kai įtariamajam yra skiriama pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, gaunasi tam tikras teisinis kazusas: asmuo yra laikomas vis dar nekaltu (nes jo atžvilgiu dar nėra priimta jokio įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio), bet jis, de facto, yra jau realiai nubaudžiamas ir nubaudžiamas ne bet kaip, bet griežčiausia bausme – realiu laisvės atėmimu. O kas bus tuo atveju, jei teismas galiausiai tokį asmenį išteisins, t.y. nuspręs, kad asmuo yra nekaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo? O tokių atvejų teismų praktikoje yra pilna, kai suimtas asmuo galiausiai yra išteisinamas.
Tokiu atveju pereiname prie kardomųjų priemonių paskirties klausimo, kurio, kaip suprantu, didelė dalis visuomenės vis dar nesupranta: skiriant kardomąsias priemones, nėra niekaip ir jokia apimtimi vertinamas įtariamojo / kaltinamojo kaltės klausimas. Tai yra, niekas nevertina, ar įtariamasis / kaltinamasis yra kaltas ar nekaltas. Tą galės padaryti teismas tik baigęs nagrinėti baudžiamąją bylą. Todėl nereikėtų maišyti bausmės paskirties su kardomųjų priemonių paskirtimi. Bausmės paskirtis yra kaltą asmenį, kurio kaltumas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nubausti. O kardomųjų priemonių (bet kokių) paskirtys yra kelios: užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese; užtikrinti, kad įtariamasis netrukdys procesui; užtikrinti, kad įtariamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas tik tuo atveju, jei yra nustatyta bent viena iš toliau išdėstytų sąlygų: yra pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs arba slėpsis; yra pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui; yra pagrįstai manoma, kad darys naujus BPK įvardintus nusikaltimus (ne bet kokius) (BPK 122 str. 1 d.).
Ar yra duomenų, kad pilietis K. B. galėtų bėgti arba slėptis? Kaip žinome, jis apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą sužinojo būdamas Čilėje, ne tik kad nebėgo ir nesislėpė, bet grįžo į Lietuvą, iš karto atsisakė Seimo nario mandato ir jo teikiamos teisinės neliečiamybės. Todėl ne, duomenų, kad pilietis K.B. galėtų bėgti arba slėptis, nėra.
Ar yra duomenų, kad pilietis K. B. galėtų trukdyti procesui? Ši sąlyga reiškia, kad įtariamasis gali bandyti paveikti liudininkus ar nukentėjusiuosius, sunaikinti ar paslėpti kitokius įrodymus. Kaip suprantu, prokuratūra tokių duomenų irgi neturi. Be to, suėmimo paskirtis nėra palengvinti prokuratūros darbą ar padaryti jį patogesniu. Nors turiu mažai abejonių, jog dar yra prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie mano būtent taip. Pačios ikiteisminio tyrimo institucijos turi veikti taip, kad nedelsiant užsitikrintų joms reikalingų įrodymų buvimą byloje. Ir jei ikiteisminio tyrimo institucijos gali įtariamąjį kontroliuoti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tą jos ir privalo padaryti.
Ar yra duomenų, kad pilietis K.B. galėtų bandyti padaryti naujų sunkių, itin sunkių ar tam tikrų BPK nurodytų apysunkių nusikaltimų? Aš manau, kad, po visos istorijos nušvietimo žiniasklaidoje, pilietis K. B. net į gatvę bijo išeiti, o jei išeina, spėju, kad iš karto sulaukia daug piktų žvilgsnių, o galimai ir tam tikrų replikų. Ne pačių maloniausių. Galimybių jam vėl prilįsti prie vaikų nėra jokių.
Įvertinus viską, kas aukščiau išdėstyta, manau, kad kardomosios priemonės – suėmimo piliečiui K. B. neskyrimas yra pagrįstas ir teisėtas. Suprantu, kad tokia mano išvada daug kam gali nepatikti, tačiau tokia mano išvada yra objektyvi. Tikrai niekas manęs negali apkaltinti kažkokių simpatijų piliečio K. B. ar jo partijos atžvilgiu turėjimu.
Tikiuosi, kad šis teisinių žinių kampelis pas advokatą Dominyką Vanharą bus jums naudingas ir įdomus, o ateity geriau žinosit, kas yra tos kardomosios priemonės ir kokia yra jų paskirtis. Iki kitų kartų!