Pirmas tekstas šia tema publikuotas anksčiau.
Jame be kita ko rašau:
„Štai, gal kam bus naujiena, bet Vilniaus regione veikianti analogiška įmonė VAATC jau daugiau negu 3 metus yra valdoma vienasmeniškai direktoriaus, nes akcininkės – regiono savivaldybės negali sutarti dėl valdybos suformavimo.
Tokia situacija, turint omenyje, kad įmonės santykiai su privačiais subjektais yra paremti ilgalaikėmis, kainų indeksaciją numatančiomis sutartimis, kurių nuostatas greičiausiai galima interpretuoti privačiam verslui palankia kryptimi, kelia neskaidrios, korupcinės veiklos ir didesnių atliekų tvarkymo kainų gyventojams riziką.
Kadangi beveik 77 proc. įmonės akcijų valdo Vilniaus m. savivaldybė, neužilgo po savo darbo Vilniaus m. savivaldybės (VMS) taryboje pradžios, 2023-06-12 kreipiausi į VMS prašydamas nurodyti kaip VMS rengiasi spręsti šią problemą ir siūlydamas apsvarstyti įmonės reorganizavimo inicijavimą, įsteigiant tik VMS valdomą įmonę jeigu nepavyks sutarti su kitomis savivaldybėmis dėl valdybos įsteigimo.
Gavau atsakymą, kad tikimasi minėtą klausimą išspręsti iki 2023-09-15. Terminas jau senokai praėjo, o žinių apie klausimo sprendimą negirdėti. Nebuvo šis klausimas svarstomas ir VMS komitetuose ar Taryboje. Teks klausti vėl.“
2023-10-31 Vilniaus m. savivaldybei išsiunčiau pakartotiną užklausimą dėl to paties klausimo. 2023-11-14 gautame atsakyme nurodoma:
„…klausimas dėl UAB „VAATC“ valdymo struktūros pakeitimų yra sprendžiamas siekiant rasti visoms Vilniaus regiono savivaldybėms priimtiną ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Deja, šio klausimo derinimas su Vilniaus regiono savivaldybėmis pareikalavo daugiau laiko nei buvo planuota, tačiau tikimės, jog sprendimą pavyks rasti jau artimiausiu metu, bet ne vėliau nei iki 2024 m.
Sutikdami su Jūsų pozicija dėl būtinybės kuo skubiau spręsti UAB „VAATC“ kolegialių organų formavimo situacijas, kai bendrovių įstatuose numatyti kolegialūs organai nėra suformuojami, įpareigoja tokių bendrovių vadovus, nepaisant kolegialių organų nebuvimo, užtikrinti bendrovių veiklos atitikimą įstatymų reikalavimams, tame tarpe teikti informaciją apie bendrovių veiklą akcininkams, ir kasmet pateikti tvirtinimui audituotas finansines atskaitomybes su metiniais pranešimais. Pastebėtina, kad UAB „VAATC“ akcininkai kasmet šias audituotas atskaitomybes tvirtina, taip pat įgyvendina kitas įstatymuose numatytas akcininkų teises, kurios nesikeičia net ir nesuformavus kolegialių valdymo organų.“
Ir štai sulaukiame žinios apie pareikštus įtarimus net 12 (!) VAATC darbuotojų dėl didelės vertės turto pasisavinimo ir kyšių gavimo.
Todėl savaime atsiranda keletas svarbių klausimų:
- Ar, kaip esu nurodęs, delsimas formuoti kolegialų VAATC valdymo organą – valdybą nėra susijęs su noru sudaryti palankesnes sąlygas nusikalstamam VAATC turto grobstymui?
- Kaip su tokiu įtarimu gali būti susiję tos Vilniaus regiono savivaldybės, kurios blokavo VAATC valdybos suformavimą?
- Ar galėjo galimai nusikalstamą veiką vykdę asmenys įtakoti didžiausią akcininką VAATC savivaldybę, kad ji, disponuodama net 77 proc. VAATC akcijų, per daug ryžtingai nesiimtų spręsti valdybos suformavimo arba įmonės reorganizavimo, įsteigiant tik Vilniaus m. savivaldybės valdomą įmonę? Ar galėjo tie patys asmenys įtakoti VMS kaip VAATC akcininko interesus atstovaujančius asmenis, kad jie nebūtų pernelyg uolūs tikrindami įmonės ataskaitas ir kontroliuodami įmonės veiklą?
- Kaip galimoje nusikalstamoje veikoje galėjo dalyvauti privataus kapitalo valdomos atliekų vežimo ir perdirbimo įmonės, kurios teikia paslaugas VAATC ir kurių pelnas priklauso nuo to kiek palankūs bus VAATC sprendimai indeksuojant sutartyse su tomis įmonėmis nustatytus įkainius?
- Kiek dėl galimos nusikalstamos veikos galėjo padidėti atliekų tvarkymo įkainiai gyventojams ir įmonėms?
Viliuosi, kad teisėsauga principingai ieškos atsakymų į visus minėtus klausimus.
Kartu ši istorija tebūnie postūmis sklaidyti tamsą atliekų surinkimo ir perdirbimo sektoriuje pertvarkant regioninių atliekų tvarkymo centrų nuosavybės struktūrą ir valdymą bei apribojant privataus kapitalo įmonių dalyvavimą tame versle tose srityse kur negalima užtikrinti efektyvios rinkos konkurencijos.