Nurimus aistroms dėl vaiko paėmimo iš mamos, galima ramiai aptarti kai kuriuos vaiko teisių apsaugos sistemos organizavimo aspektus.
Pirmiausia, reikia tinkamai kvalifikuoti situaciją. Dauguma komentatorių klydo vertindami situaciją ir laikydami tai klasikiniu vaiko paėmimu iš šeimos pagal 2017 m. sukurtą modelį.
Primenu, kad pagal šį modelį, atsirado vaiko paėmimo iš šeimos mechanizmas, kai nustačius grėsmės vaikui lygį, vaikas buvo paimamas iš šeimos dėl nesaugios aplinkos.
Ir nors šis modelis 2019 m. tėvų organizacijų pastangomis buvo modifikuotas (sušvelnintas), įvedant papildomus saugiklius,* tai, kad daugumai socialinių tinklų komentatorių šis atvejis sukėlė deja vu, rodo, kad 2017 m. įvykusios vaikų teisių reformos klausimas dar nėra iki galo išspręstas.
Be to, nors teisinė bazė, skirta apsaugoti nuo nebūtino ir neproporcingo vaiko paėmimo iš šeimos yra daugiau negu pakankama, tačiau viską lemia tai, kaip įstatymas bus įgyvendinimas, kaip ir vaiko teisių specialistų kompetencija. O tiek viena, tiek kita dar toli net nuo pageidaujamo minimumo.
Grįžtant prie temos: šiuo atveju turime ne vaiko paėmimą iš šeimos dėl nesaugios aplinkos, bet vaiko teisių apsaugos specialistų pasitelkimą vykdant teismo sprendimą, susijusį su santuokos nutraukimu. O tai ne tas pats.
Nutraukiant santuoką yra sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenimo su vienu iš tėvų. Jei santuoka nutraukiama bendru sutarimu, buvę sutuoktiniai sudaro sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kitų dalykų, nustato du dalykus: a) su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas, b) bendravimo su kitu tėvu tvarką.
Jei sutuoktiniai nesusitaria, klausimą, su kuo gyvens vaikas, sprendžia teismas. Ir čia paprastai prasideda labai bjaurūs dalykai.
Jei sutuoktiniai nesusitaria, klausimą, su kuo gyvens vaikas, sprendžia teismas. Ir čia paprastai prasideda labai bjaurūs dalykai (manipuliacijos vaiku, jo papirkinėjimas, nuteikinėjimas prieš kitą tėvą). Šiuo etapu kaip kovos už vaiką įrankis yra pasitelkiamos vaiko teisės (pasipila skundai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kuriuos padarė sutuoktinis, siekiant gauti įrodymų arba bent jau paveikti teismo nuomonę dėl to, su kuriuo turi gyventi vaikas).
Būtent tada, kai kyla ginčas dėl tėvų, privaloma tvarka įsijungia vaiko teisės. Jei jis nekyla (tėvai susitaria) vaiko teisės procese nedalyvauja. Taigi, šiuo atveju vaiko teisių dalyvavimą ar nedalyvavimą „paleidžia“ patys tėvai.
Vaiko teisių pareigą dalyvauti procese, kai kyla ginčas dėl vaiko, nustato Civilinis kodeksas, priimtas 2000 metais. Taigi, tai niekaip nesusiję su 2017 m. Vaiko teisių apsaugos reforma ir jos įvestu vaiko paėmimo iš šeimos mechanizmu.
Dar daugiau, reikia pasakyti, kad vaiko teisės, kaip institucija, neatsirado su vaiko teisių apsaugos reforma. Jos buvo ir anksčiau, nuo pat Vaiko teisių apsaugos įstatymo, priimto 1996 m. įgyvendinant Vaiko teisių apsaugos konvenciją. 2017 m. įvyko vaiko teisių apsaugos skyrių, kurie anksčiau veikė prie savivaldybių, išėmimas iš savivaldybių pavaldumo ir jų centralizacija. Ką yra svarbu pasakyti ir apie ką reikia kalbėti, tai, kad pasikeitė jų veikimo paradigma (modelis).
Viena iš vaiko teisių funkcijų yra dalyvavimas ginant viešąjį interesą civilinėse bylose. Pagal Civilinį kodeksą, vaiko teisių dalyvavimas yra privalomas ne tik vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bet ir kitais atvejais (pvz., ginčai dėl vaiko vardo ir pavardės, vaiko kilmės iš motinos ir tėvo nustatymas, ginčai dėl tėvystės ir motinystės, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, ginčai dėl vaiko bendravimo su giminaičiais).
Ginčo dėl vaikų atveju (LR CK 3.178 str.) vaiko teisės privalo pateikti išvadą teismui dėl šeimos sąlygų ištyrimo. Internete buvo pasidalinta ir komentuota būtent ištrauka iš šio dokumento. Vaiko paėmimo iš šeimos atveju, yra atliekamas vaiko situacijos vertinimas, jo metu vertinamos rizikos, todėl informacijos apie kojines ir kitus dalykus nebūna. Tačiau šeimos sąlygų ištyrimo atveju, kaip rodo minėtas pavyzdys, pasitaiko. Kad ir koks būtų procesas ir kokia forma, nekompetentingas specialistas nemokės pildyti nei vieno, nei antro.
Nei CK, nei CPK nenustato konkrečių reikalavimų VTAS teikiamos išvados formai. LR SADM įsakymu yra patvirtinti turinio reikalavimai išvadai dėl vaiko, kurią VTAS teikia nagrinėjant ginčus dėl vaikų (LR CK 3.178 str.) ir nagrinėjant bylas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (CK 3.80 str.).**
Beje, ši išvada neturi privalomos galios teismui. Kas geriausiai atitinka vaiko interesus – nustato teismas, remdamasis VTAPĮ nurodytais geriausių vaiko interesų struktūros elementais.***
Teisiniu požiūriu, vaiko teisių išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuriais vadovaujantis teismas priima sprendimą. Pg. CK 3.178, spręsdamas ginčą, teismas įvertina: valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą dėl vaiko, vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus.
Išsprendęs bylą, teismas nustato vaiko gyvenamąja vietą su vienu iš tėvų, taip pat bendravimo tvarką su kitu iš tėvų. Jei nutinka taip, jog vaikas turi gyventi su vienu iš tėvų, o jis gyvena su kitu iš tėvų, teismas įpareigoja vieną iš tėvų vaiką perduoti kitam iš tėvų (t. y. įgyvendinti teismo sprendimą).
Jei vienas iš tėvų, pas kurį yra vaikas, teismo sprendimo nevykdo, yra taikomos priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 str.). Jei vaiko vieta yra nežinoma (vaikas yra slepiamas), tada antstolis, atsakingas už teismo sprendimo vykdymą, privalo skelbti skolininko ir (ar) vaiko paiešką per policiją (CPK 620 straipsnis. Skolininko ar vaiko paieška).**** Taip ir nutiko aptariamu atveju.
Čia reikia pasakyti, kad pats antstolis fiziškai sprendimo nevykdo. Sprendimų vykdymui jis pasitelkia kitas institucijas (pvz., jei reikia atlaisvinti patalpas, kviečiasi policiją). Bylose dėl vaiko perdavimo jis, aišku, kviečiasi vaiko teises.
Minimu atveju mama atsisakė įgyvendinti teismo sprendimą ir slapstėsi. Todėl buvo paskelbta vaiko ir mamos paieška, o nustačius jų gyvenamąją vietą, įgyvendinant teismo sprendimą ir vadovaujantis vykdomuoju raštu, ir buvo įeita į namus.
Kad visa tai buvo galima organizuoti profesionaliau – nėra jokios abejonės. Tačiau tikrovė ta, kad vaiko teisių tarnybos skyriuose dirba specialistai, kurių kompetencija netraukia net iki minimalaus standarto. Tą supratau, kai VTAĮT atsisakė mano rengto kurso apie atstovavimą vaiko teisėms, sakydami, jog jų specialistams jis yra… per sunkus.
_________
P. S. Tikrai negaliu atsakyti į klausimą, ar teisingas yra teismo sprendimas, kaip ir tai, kas šiame skyrybų procese teisus, o kas ne. Tik žinau, kad idealioje visuomenėje tėvai nesiskirtų ir nereikėtų nei teismo, nei policijos, nei vaiko teisių dalyvavimo. Bet, deja, mes gyvename neidealioje visuomenėje. Dar daugiau, mes gyvename visuomenėje, kuri pati save padarė priklausomą nuo institucijų. Kodėl ir kaip tai įvyko – apie tai savo samprotavimus parašysiu kitą kartą.
__________
* Reikšmingos žalos kriterijų, vaiko laikinąją priežiūrą (pas vaiko šeimos narius, artimuosius, giminaičius), apibrėžiant geriausių vaiko interesų prioriteto kriterijus, įvedant biologinės šeimos prioriteto ir kokybiškos pagalbos prieinamumo principus, reikalavimus, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų kraštutinė priemonė, ir kad prieš priimant būtų išnaudotos kitos priemones. Plačiau:
** https://e-seimas.lrs.lt/…/ed5816111bd011e79f4996496…/asr
*** Geriausių vaiko interesų struktūros elementai:
– vaiko nuomonė,
– jo identiškumas,
– šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimas ir santykių palaikymas,
– vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimas, fizinis ir psichinis saugumas,
– vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimas,
– kiti specialūs vaiko poreikiai.
**** CPK 620 straipsnis. Skolininko ar vaiko paieška
- Bylose dėl išlaikymo išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, antstolis privalo skelbti skolininko paiešką per policiją.
- Bylose dėl vaiko perdavimo, kai vaiko buvimo vieta nežinoma, antstolis privalo skelbti skolininko arba vaiko paiešką per policiją
- Vykdant kitus sprendimus, antstolis, atsižvelgdamas į vykdomosios bylos aplinkybes, išimtiniais atvejais gali skelbti skolininko paiešką per policiją, jeigu nežinoma skolininko buvimo vieta ir išieškotojas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.