Pareigūnų trūkumas Lietuvos policijoje yra probleminis, o Vilniuje situacija dar prastesnė nei kitur, nes čia gyvena daugiau gyventojų, įvyksta daugiau nusikaltimų bei konfliktų. Dešimt metų policijos patruliu dirbantis Andrius, kurio vardas konfidencialumo sumetimais yra pakeistas, portalui tv3.lt pasakojo, kad pareigūnų trūkumas toks didelis, jog atėjus į naktinę pamainą kartais randa apie 50 neaptarnautų iškvietimų. Žinoma, į įvykius, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei ar sveikatai, reaguojama iškart, bet ir čia pasitaiko ir vėlavimų.
Policijos patruliu mišriame ekipaže kartu su tyrėju dirbantis Andrius sutiko išsamiai, atvirai ir nepagražindamas papasakoti apie policijos darbo kasdienybę Vilniuje. Pasak vyro, pats blogiausias dalykas yra mišrus ekipažas su tyrėju, nes tokiu būdu patrulių darbas yra naudojamas neefektyviai – kol tyrėjas atlieka tyrimo veiksmus, apklausia liudininkus, patrulis turi laukti ir tuščiai švaistyti laiką, nors iškvietimai plaukia vienas po kito.
Remiantis Andriaus pasakojimu, reaguojantiems padaliniams Vilniaus regione yra nustatytos trys pamainos: nuo 6 val. ryto iki 18 val. vakaro, nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro ir nuo 15 val. dienos iki 3 val. ryto. Tačiau maždaug nuo 7 iki 15 val. gali dirbti tik kokie 6 ekipažai, iš kurių bent du bus mišrūs ir labai stabdys veiksmą. Paskui nuo 15 val. situacija kiek pagerėja, bet tik dėl to, kad tuo metu daugiau ekipažų išeina dirbti į gatvę. Kelių policija, anot Andriaus, retai pasitelkiama reagavimui į nusikaltimus, nebent pranešama apie girtą vairuotoją ir panašiai.
„Anksčiau nebuvo tokio dalyko, kad tu ateini į darbą, prisijungi prie bazės, pažiūri, kiek iškvietimų, ir būni apšalęs. Būna ateini į naktinę pamainą, neaptarnautų iškvietimų gali būti kokie 50. Tai būna paprasti įvykiai, kai kuriuo tu nurašai. Iškvietimai nurašomi arba paprašoma kreiptis kitą dieną. Pavyzdžiui, kažką pavogė. Tai sakoma, kreipkitės į artimiausią policijos komisariatą arba rašykite per epolicija.lt“, – interviu portalui tv3.lt pasakojo Andrius.
„Šiuo momentu žiauriai daug iškvietimų yra, kurie nurašomi. Žiauriai daug nurašomų iškvietimų, kur reikia pradėti ir medžiagą, bet tu kalbi labai gražiai su žmonėmis, aiškini visą situaciją, kad pareigūnų nėra, o darbo labai daug, tai kreipkitės arba į epolicija.lt, arba į artimiausią policijos komisariatą“, – pridūrė vyriškis.
Policija vėluoja į iškvietimus
Lietuvos policijoje iš viso trūksta apie 1200 pareigūnų, iš jų apie 400 pareigūnų trūksta reagavimo padaliniuose. Tokius duomenis portalui pateikė Policijos departamentas. Tai reiškia, kad norėdama aptarnauti iškvietimus policija verčiasi per galvą: įdarbina veiklos pareigūnus, kurie šiaip jau pirmiausia turėtų tirti nusikaltimus ne gatvėje, taip pat kartais nereaguoja į neskubius iškvietimus, žmonėms pasiūloma kreiptis pagalbos kitais būdais.
„Galiu iš patirties papasakoti situaciją, kai atėjus į darbą (tada dar nedirbau mišriam ekipaže, bet žinojau, kad kitą mėnesį dirbsiu), gavom iškvietimą apie pasišalinimą iš eismo įvykio. Mūsų vėlavimas buvo net 4 valandos. Žmogus laukia, jis gal aštuonis kartus skambino. Ir aš paskui skambinu tam žmogui, prisistačiau, paklausiau, ar dar laukia mūsų. Aš, aišku, išgirdau to, ko nenorėjau išgirsti. Žmogus atsisakė ir pasakė: „Galite nevažiuoti, man jūsų pagalbos nebereikia, aš jūsų laukiau 4 valandas“. Ir numetė ragelį. Mano įvykio aprašymas toks ir buvo, kad žmogus pagalbos atsisakė po 4 valandų laukimo. Čia buvo C kategorijos iškvietimas“, – pasakoja pareigūnas.
Kaip greitai policija turi sureaguoti į įvykius, apibrėžia policijos generalinio komisaro įsakymas „Dėl reagavimo į pranešimus apie įvykius“. Remiantis šiuo įsakymu, į A kategorijos įvykius miesto teritorijoje privaloma sureaguoti ne ilgiau nei per 12 minučių, o kitur – iki 25 minučių. A kategorija priskiriama, kai nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai gresia pavojus ar kai reikia organizuoti įtariamo asmens persekiojimą.
Į B kategorijos įvykius mieste policija turi sureaguoti ne ilgiau nei per 20 minučių, o kitose teritorijose – iki 40 minučių. B kategorijos įvykiais vadinami tokie pranešimai, kai nukentėjusiojo ar kitų žmonių gyvybei ar sveikatai gali kilti pavojus, yra neteisėto turto pasisavinimo ar jo sunaikinimo pavojus.
C kategorijos įvykiai yra tokie, kai skubiai reaguoti nereikia, todėl policija gali atvykti per 60 minučių. Tai tokie įvykiai, kai žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui pavojus negresia. Dar yra D kategorija, kuri reiškia, kad pareigūnams nėra poreikio vykti į vietą, o pranešimą galima apdoroti nuotoliniu būdu.
„Būna tokių situacijų, kai tu vėluoji į A ir B lygį, kur eina smurtas arba nusikalstama veika, kuri šiuo momentu vyksta. Būna taip, kad nėra kam važiuoti, tu vėluoji į tą iškvietimą“, – realybės neslepia Andrius.
Paklaustas, kiek minučių kartais pavėluoja į A ar B kategorijos iškvietimus, pašnekovas negalėjo tiksliai pasakyti, bet minėjo 8-10 minučių: „Įvairiai vėluoji. Būna pavėluoji 8 minutėmis, būna pavėluoji 10 minučių. Stengiesi važiuoti kuo greičiau, atsižvelgiant į oro sąlygas, bet vis tiek neskrisi, o tavo ir kolegos sveikata svarbiau, kad nenukentėtum eismo įvykyje. Bandai greičiau važiuoti, bet saugiai. Vis tiek išeina tie vėlavimai į tuos smurtus ar dar kažkur. Valdžia paskui sako: paaiškinkit, kodėl pavėlavot į tą iškvietimą. Jiems parašai, kad oro sąlygos, tas ar anas. Jiems kažkaip kaip ir vienodai šviečia“.
„Buvo vieną kartą situacija, kai Vilniaus gatvėje kilo muštynės. Nebuvo laisvų ekipažų, tai nuvyko Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Jie nuvažiavo tenai, ten pas juos racija užsispaudė pas vieną iš pareigūnų ir mes girdėjom, kad kažkoks ten susistumdymas, laisvų ekipažų nėra, nėra kam sureaguoti į pagalbą VST pareigūnams“, – pamena patrulis.
Prašo naikinti mišrų ekipažą
Andrius labiausiai nervinasi dėl darbo mišriame ekipaže, nes jeigu atvykus į įvykio vietą prireikia atlikti pirminius tyrimo veiksmus, tai policijos patrulis, esantis poroje su tyrėju, paprasčiausiai pakabinamas ir nieko neveikdamas automobilyje privalo klausytis policijos racijos, kaip iškvietimų daugėja, o jis negali niekur vienas vykti, kad pagelbėtų kolegoms ar į bėdą patekusiems žmonėms.
„Mišriam ekipaže vienas yra tyrėjas ir vienas patrulis. Ir vadų ta vizija buvo, kad į kokį nors iškvietimą nevažiuotų labai daug ekipažų. Bet šiuo metu jeigu nuvykę gaunam kokį ikiteisminį tyrimą, tyrėjas dirba, o patrulis sėdi mašinoje ir neturi, ką veikti. O mieste iškvietimų vis daugėja, tikrai nemažėja. Ir tu kokią valandą ar dvi valandas gali sėdėti ir nieko nedaryti. Tiesiog telefone sėdi ir lauki, kol tyrėjas baigs savo darbą su byla“, – interviu portalui tv3.lt aiškino Andrius.
Pasak pareigūno, jeigu ekipaže dirba du patruliai, tai jie operatyviai reaguoja į įvykius, surenka pradinę informaciją ir perduoda medžiagą tyrėjams, kurie jau atskirai apklausia žmones, sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo ir panašiai, o patys patruliai skuba į kitą iškvietimą. Tačiau kai ekipažas mišrus ir jame dirba vienas patrulis bei vienas tyrėjas, tuomet patrulis tampa vos ne tyrėjo vairuotoju ir laikas naudojamas nelabai efektyviai: tai yra, patrulis laukia, kol tyrėjas surinks medžiagą tyrimui.
„Kai dirba patrulis su patruliu yra žymiai lengviau nei kad dirbti su tyrėju. Nes dabar kol tyrėjas dirba, tu sėdi, nieko nedarai, nors galėtum važiuoti dirbti toliau. Bet tu negali važiuoti, nes lauki tyrėjo. Taigi iš esmės šiuo momentu patrulis dirba kaip vairuotojas tyrėjui. O gauna tą patį atlyginimą. Bet per tas 12 valandų tu pavargsti nuo to, nes tu nedirbi. Lauki tyrėjo, klausai per raciją, kad kažkam kažkokios pagalbos reikia. O tu turi stovėti, laukti tyrėjo, negali vienas važiuoti“, – pasakojo Andrius.
„Šiuo metu vienam tyrėjui padaryti normalią medžiagą yra labai sunku, jam tai užima apie dvi valandas. Tai čia vienam tyrėjui. Kai jie vienam ekipaže dirba dviese, tai gerą medžiagą padaryti užtrunka pusvalandį ar valandą. O kaip patrulis tu beveik niekuo negali padėti tyrėjui, kad greičiau baigtum medžiagos rinkimą. Mes ten galime parašyti apklausą, bet mūsų apklausos ne tokios kaip tyrėjų, mūsų tokios trumpos. Ir ne kiekvienam tyrėjui tas tinka. Tada jie piktinasi, kad mes nemokam apklausų rašyti. Tada ir sakai: „Aš dirbu patruliu, aš ne tyrėjas. Nemoku rašyti tavo poemų kaip tu rašai. Aš rašau taip, kaip moku“. Daug pykčių būna dėl tokių dalykų“, – neslepia pašnekovas.
Pasak Andriaus, mišrus ekipažas turi būti naikinamas, nes patrulis yra patrulis, o tyrėjas yra tyrėjas, jie atlieka skirtingas funkcijas. Pašnekovas teigia, kad vienais atvejais patruliams užmestas didelis krūvis, o kitais atvejais jų darbo laikas naudojamas neefektyviai.
„Šiuo momentu patruliui reikia ne tik užtikrinti viešąją tvarką, bet ir reikia važiuoti forminti eismo įvykius, reikia važiuoti į buitinius konfliktus, į parduotuves, kurias apvaginėja. Tu paprasčiausiai nespėji į vieną įvykį nuvažiuoti ir jo aptarnauti, tave vėl kviečia budėtojas ir klausia „Jūs jau laisvi?“ Mes sakom: „Mes dar iki įvykio nenuvažiavom, dar jo neaptarnavom“. Mums sako: „Tai greičiau važiuokit, nes laukia dar“. Ir tu toksai lieki… Nu gerai, stengsimės greičiau, bet greičiau nepavyksta viso to aptarnauti. Nes vis tiek tu atvažiuoji į tą parduotuvę, ten reikia tą vagį suforminti. Pasiimi tą vagį.
Kartais parduotuvės apsaugos darbuotojai nelabai gerai gali surašyti protokolą, pareiškimą, ką jis ten pavogė ir panašiai. Tie vagys kartais būna agresyvūs ir trukdo rašyti. Tai mes juos pasiimam, nuvedam į savo mašiną, tai užima laiko. O tave kviečia, į telefoną skambina, sako, jūs ten greit ar ne, ką tiek ten tą vagį įforminti… Būna su budėtojais pykčiai, kai jau sakai jiems, kad išeik iš kabineto, eik į gatvę ir dirbk. Aišku, galima ir juos suprasti, nes jie gauna per galvą, kad neaptarnaujami įvykiai, bet kai jau eina per tavo limitą, tai jau sakai: „Eik į gatvę iš savo kabineto ir dirbk, pabandyk pasivažinėti, kas darosi mieste“. Jie sako: „Nu, nėra kam reaguoti“. Bet tai ar aš kaltas, kad nėra kam reaguoti į tuos iškvietimus?“ – stebisi Andrius.
Dėl pareigūnų trūkumo esamiems patruliams ir tyrėjams tenka dirbti viršvalandžius, už kuriuos apmokama, bet, pasak Andriaus, pareigūnams tenka surašyti ištisas poemas, todėl kartais jie numoja ranka, ypač jeigu dirbo vos vieną valandą daugiau nei priklauso. Paklaustas, kiek gali būti įvertinta viena valanda viršvalandžių, Andrius pagalvojęs paminėjo 5 eurus, bet nebuvo dėl to visiškai tikras.
„Būna tokių situacijų, kai tu jau baiginėji darbą ir jau važiuoji iki rinktinės. Pavyzdžiui, jeigu dirbame nuo 6 iki 18 val., tai mes jau be dvidešimt minučių būname rinktinėje. Pasistatom automobilį, pasiimam daiktus, nueinam, priduodam daiktus, ginklus, persirengiam ir jau kaip ir galėtum eiti prie savo mašinos, dar su kolegomis parūkai prie savo mašinų. Bet kartais važiuoji iki rinktinės, tave kviečia, tu sakai, kad jau baigi darbą, bet tau sako, nu nėra kam važiuoti. Aišku, A ir B kategorijos yra prioritetas, tai privaloma važiuoti. Ir tuomet būna tie viršvalandžiai: po dvi, po keturias valandas. Bet šiuo momentu norint parašyti dėl viršvalandžių, kad gautum pinigus, mums reikia tokį gerą tarnybinį surašyti, ten vos ne kiekvieną sekundę, ką tu darei tam iškvietime“, – sako pašnekovas.
Svarsto išeiti iš darbo
Andrius teigia, kad nėra patenkintas savo darbu dėl bardako policijos sistemoje ir dėl pakankamai žemo darbo užmokesčio, nors Vilniaus pareigūnai gauna vadinamąjį priedą prie algos. Pasak pašnekovo, pareigūnams tenka daug atsakomybės, darbas susijęs su rizika, tačiau darbo užmokestis to neatliepia.
„Vilniuje pareigūnų trūkumas nerealus, į Vilnių niekas nenori eiti dirbti, nes krūvis nerealus. O atlyginimo atžvilgiu policijos pareigūnas gauna labai mažai. Aš nenoriu kalbėti apie gaisrininkus, jų darbas dar pavojingesnis, nes ugnis greičiau pasiima gyvybę nei kad tu kokią kulką gausi. Bet nekalbant apie gaisrininkus, tu, kaip policininkas, ne tik turi apsisaugoti save, bet turi apsaugoti savo ginklą, kad neatimtų iš tavęs tazerio, kuris tau išduotas, kad neatimtų specpriemonių. O žiūrint į atlyginimą, tai jis labai mažas“, – sako Andrius.
Vyras sako, kad jam nepatinka ir policijoje tvyrantis bardakas, kai sistema nuolat reformuojama, keičiama, funkcijos skirstomos ir perskirstomos, patyrusių pareigūnų vis mažėja, o naujų ateina ne tiek ir daug.
Iš statistikos irgi matyti, kad per dešimt metų Lietuvos policija sumažėjo 1957 pareigūnais ir 388 civiliais tarnautojais. Didžiausias sumažėjimas fiksuojamas 2016 metais, kai tuometinis generalinis komisaras Linas Pernavas pradėjo įgyvendinti iki šiol didžiausią policijos reformą. Šios reformos esmė buvo viešosios ir kriminalinės policijos jungimas komisariatuose, atsirado daugiau patruliuojančių policininkų gatvėse, sukurtas universalaus policininko konceptas, panaikinti apylinkių inspektoriai. Iš esmės reforma leido policijai sutaupyti, nes darbą paliko nemažai pareigūnų, buvo atsisakyta nereikalingų pastatų, o sutaupymai ir šiek tiek didėjantis finansavimas leido didinti algas bei aprūpinti policiją reikiama ekipuote.
2021 m. buvo centralizuotos administracinės funkcijos, o nuo 2024 m. sausio prie Policijos departamento prijungiama Lietuvos kelių policijos tarnyba, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“. Vidaus reikalų ministerija taip pat pasiūlė Seimui prie policijos prijungti Viešojo saugumo tarnybą, bet idėja sustambinti policijos struktūrą į 5 apygardas buvo sustabdyta. Paskutine reforma kaip tik siekta tolygiau perskirstyti miestų ir regionų pareigūnų krūvius, bet reformai pasipriešino Seimas, pabijojęs, kad regionų pareigūnai perims miestų krūvius, o, galiausiai, miestai sutrauks didžiąją dalį policininkų.
„Žiūrėsiu po Naujų metų, kaip bus. Jeigu ta pati nesąmonė toliau tęsis, tai tikėtina, kad išeisiu iš sistemos. Tokiame bardake dirbti ne kiekvienas nori. Aišku, jaunimas, kuris ateina po Policijos mokyklos, tai jie nejaučia skirtumo nuo to, kas buvo anksčiau. Jiems gali tik papasakoti Policijos mokyklos dėstytojai, kurie yra atidirbę gatvėje ir juos moko iš savo patirties“, – svarstė Andrius.