2024-02-01 d. viešame pranešime buvo pateikta informacija, kad AB „Vilniaus vandenys“ per apytikriai 10 metų rengiasi investuoti apie 600 mln. eurų. Padalinus investicijas iš investavimo laikotarpio tampa akivaizdu, kad vykdomos investicijos gali būti 1,5-2 kartus didesnės už įmonės per kalendorinius metus gaunamas pajamas.
Todėl kilo pagrįstas nuogąstavimas, kad dėl tokių investicijų apimčių bus žymiai didinami paslaugų tarifai vartotojams. Todėl, pasinaudodamas Vilniaus m. savivaldybės tarybos nario įgaliojimais, 2024-02-02 d. kreipiausi į įmonę dėl papildomos informacijos.
2024-02-14 įmonė atsakė į mano laišką, tačiau jame neradau mano reikalautų atsakymų apie investicijų įtaką paslaugų tarifams.
2024-03-04 pakartotinai kreipiausi į įmonę ir Vilniaus m. savivaldybės Administracijos direktorių bei Aplinkos ir miesto paslaugų komiteto Pirmininką dėl visuomenei svarbios informacijos pateikimo.
Savo laiške be kita ko rašiau:
„Bendrovė savo atsakyme nurodo kokioms sritims yra planuojamos investicijos. Taip pat atsakyme aptariama galima investicijų įtaka paslaugų tarifams, tačiau jokie konkretūs skaičiai nenurodomi.
Esu tikras, kad bendrovės valdymo organai yra patvirtinę investicinius planus kiekvienai Bendrovės atsakyme nurodytai investicijų sričiai:
1. užtikrinti LR teisės aktuose numatytų įpareigojimų vykdymą,
2. užtikrinti kokybišką vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugų prieinamumą,
3. užtikrinti Bendrovės teikiamų paslaugų patikimumą ir nepertraukiamumą,
4. vystyti atsinaujinančią energetiką ir žiedinę ekonomiką,
5. didinti klientų pasitenkinimą.
Taip pat Bendrovės atsakyme yra rašoma: „Visgi, įvertinus tai, kad dalis investicijų mažins einamąsias Bendrovės sąnaudas, pagrindinis veiksnys, įtakojantis tarifo augimą, bus makroekonominė ir geopolitinė aplinka (bendras kainų lygis šalyje, elektros ir dujų kainų pokyčiai, pokyčiai darbo rinkoje ir perkamų paslaugų kainos).“
Prašau pateikti kiekvienoje aukščiau minimoje investicijų srityje planuojamų investicijų įtaką vartotojų tarifams (prognozuojamą tarifų kitimą ateityje) ir bendrą prognozuojamą tarifų kitimą:
įvertinus amortizacinių atskaitymų panaudojimą,
įvertinus tikėtiną išorinę paramą investicijų vykdymui,
įvertinus tikėtinas investicijų finansavimo sąlygas,
įvertinus tikėtinus sutaupymus dėl atliekamų investicijų,
nevertinant makroekonominės ir geopolitinės įtakos tarifams.
Išsamių paaiškinimų dėl investicijų įtakos tarifams pateikimas yra svarbus užtikrinant tinkamą visuomenės ir Vilniaus m. savivaldybės politikų, kurie atstovauja juos išrinkusius rinkėjus, informuotumą.
Taip pat, kilus abejonių dėl dalies investicijų pagrįstumo, galima aptarti jų vykdymo būtinybę ne tada, kai bus atliktos investicijos bet iki jų atlikimo.“
2024-03-15 bendrovė išsiuntė papildomą atsakymą ir pridėjo AB „Vilniaus vandenys“ veiklos strategijos santrauką. Su atsakymu galima susipažinti čia, o su santrauka čia.
Šį kartą informacija buvo išsamesnė.
Tačiau ir toliau išliko neatsakytų klausimų:
1. Kodėl atsakyme minima investicijų sąsaja su agresyvėjančiu klimatu (kritulių pliūpsniais) jeigu bendrovė netvarko paviršinių/lietaus nuotekų?
2. Ar tikrai yra tikslingas energetinės nepriklausomybės siekimas, kuris gali būti labai brangus? Ar nesupainiojami šiuo atveju valstybės masto uždaviniai su atskiros įmonės uždaviniais?
3. Kaip įtakoja tarifų kitimą įmonės siekis tapti klimatui neutraliai 2030 m?
Neskaniai skamba ir tai, kad įmonė vertina savo tarifus pagal VERT maksimalių leidžiamų tarifų dydį, kai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga sudaro 4% vidutinių šeimos pajamų. Toks tarifų dydis yra visiškai nepriimtinas, nes sukeltų socialinį kataklizmą.
Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifų atsakyme rašoma: „Apibendrinant – Bendrovės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifas vartotojams už 1 m3 yra vienas mažiausių Lietuvoje (mažesnis net iki 3 kartų). Vertinant, kad tarifas kasmet vidutiniškai augs +10 ct/m³ (vidutiniam namų ūkiui +30 ct/mėn.) jis ir toliau išliks vienas mažiausių Lietuvoje.“
Kaip suprantu, minėtas augimas yra susijęs tik su vykdomomis investicijomis ir neapima tarifų augimo dėl atlyginimų, statybos darbų ir kitų makroekonominių rodiklių didėjimo. Taigi realus tarifų didėjimas tikėtina bus žymiai didesnis.
Verslo logika sako, kad investiciniai projektai vykdomi tada, kai dėl jų įmonė gali gauti didesnį pelną arba atpiginti savo paslaugas ar produktus. Kadangi AB „Vilniaus vandenys“ vykdo reguliuojamą veiklą, kurios pelningumas yra ribotas, todėl turėtume tikėtis, kad investicijos leis mažinti vandens tiekimo ir nuotektų tvarkymo tarifus. Išimtis gali būti investicijoms, kurios yra skirtos produkcijos kokybės gerinimui – aukštesnių aplinkosauginių reikalavimų įvykdymas, klientų laiko taupymas, didesnis pasitenkinimas ir pan.
Ar taip yra AB „Vilniaus vandenys“ atveju kol kas atsakyti negalime, nes nėra pateikta informacija apie investicijų įtaką į tarifus pagal investicijų rūšį.
Įdomu, ar kitiems Vilniaus m. tarybos nariams irgi rūpėtų gauti visą išsamią informaciją apie šios įmonės didžiulių investicijų įtaką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifams ir atsakymus į kitus čia keliamus klausimus?