Jau tris savaites Lietuvą drebina „nutekintos slaptos pažymos“ skandalas. Prasidėjo šis skandalas kaip prezidentės Dalios Grybauskaitės rinkiminė viešųjų ryšių akcija, kurioje pirmąkart Lietuvos istorijoje tiesiogiai dalyvavo Valstybės saugumo departamentas, o virto valstybę kompromituojančia makabriška kriminaline istorija.
Pirmąsyk po Lietuvos Seimą buvo demonstratyviai vedžiotos teisėsaugos sulaikytos žurnalistės, jų namuose ir garažuose atliktos kratos, paimti asmeniniai kompiuteriai. Prokurorai paskelbė nustatę slaptos VSD pažymos tekintoją, bet jo iki šiol neįvardija, nepateikia jam kaltinimų. Jie demonstratyviai vilkina bylą ir imasi žygių, kad būtų pakeistos padaryto nusikaltimo aplinkybės – kad slapta pažyma būtų pripažinta nebuvusi slapta. Prezidentė ir jos patarėja viena po kitos skelbia keistus viešus pareiškimus ir, pažeisdamos įstatymus, tiesiogiai kišasi į teisėtvarkos vykdomą tyrimą. VSD ir Generalinės prokuratūros vadovai viešai tyčiojasi iš Seimo – išėję į parlamento tribūną arogantiškai išsišaipo iš tautos atstovų užduotų klausimų.
„Prezidentės Dalios Grybauskaitės skiepai, nors jais taip džiaugėsi profesorius Vytautas Landsbergis, sukėlė valstybei rimtų komplikacijų ir, atrodo, iki galo apnuogino dabartinę jos būklę. Prezidentės, taip pat jos skirtų pareigūnų VSD vadovo Gedimino Grinos, generalinio prokuroro Dariaus Valio, patarėjos Daivos Ulbinaitės veiksmai stumia Lietuvą iš demokratinės europinės erdvės į rytietiško autoritarizmo pusę. Akivaizdu, kad Dalia Grybauskaitė pradėjo naudoti saugumo struktūras nebe valstybės, o asmeniniams tikslams. Jos, Grinos, Ulbinaitės vieši pareiškimai, kad užsienio jėgos ir joms tarnaujantys vidaus priešai puola prezidentę, – tai tipiška dabartinių Rusijos, Baltarusijos režimų politinės kovos priemonė. Būtent tokiomis priemonėmis autoritariniai režimai paverčia visus laisvus žmones ‘valstybės priešais’“, – sakė pilietiniam Tiesos.lt portalui vienas Tiesos judėjimo dalyvių, Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys, paprašytas pakomentuoti „slaptos pažymos“ istoriją.
Darius Kuolys. A.Didžgalvio nuotr.
D. Kuolio teigimu, dabartinis prezidentūros, prokuratūros, VSD elgesys „verčia Lietuvos valstybę absurdo teatru, kuriame tyčiojamasi iš sveiko proto, kuriame negalima tiesa, nebeveikia jokie moraliniai susitarimai ir įsipareigojimai“. Jis siūlė įsivaizduoti situaciją, kai bylą tiriantis prokuroras žurnalistams pareiškia, kad nustatė galimą žmogžudystės vykdytoją, bet jam įtarimus pateiks tik po medikų ekspertizės, kai bus ištirta, kokiomis ligomis žmogžudystės auka sirgo – gal paaiškės, kad aukai buvo likę nedaug gyventi, kad aukos likimui nužudymas reikšmingos įtakos neturėjo, ir apskritai, kadangi kiekvienam žmogui vis tiek lemta mirti, žmogžudystės nederėtų kriminalizuoti. Būtent tokio pobūdžio viešais aiškinimais šiuo metu, pasak D. Kuolio, užsiima generalinis prokuroras, jam pritaria dalis Seimo opozicijos.
„Liūdnas paradoksas – Lietuvos nepriklausomybės architektas Vytautas Landsbergis kartu su konservatoriais šiandien aistringai gina nuo Rusijos rusišką Dalios Grybauskaitės tvarką. Kai liberalai ir konservatoriai atsisakė grumtis dėl demokratinės Lietuvos, kas liko Rusijai? Tik toliau makabriškai tyčiotis iš lietuvių – paversti Viktoro Uspaskicho partiją „lietuviškos demokratijos gynėja“. Tai graudžios laisvos valstybės sutemos“, – kalbėjo D. Kuolys.
Tiesos.lt primena svarbiausius „prezidentės skiepų“ istorijos momentus.
Spalio 31 dieną BNS pranešė, kad VSD slapta pažyma informavo aukščiausius valstybės pareigūnus apie Rusijos rengiamą informacinį puolimą prieš prezidentę D. Grybauskaitę ir Lietuvą. Pasak žinių agentūros, VSD neseniai pateikė informaciją šalies vadovams ir dviem Seimo komitetams, kad Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos Visuomeninių procesų analizės departamento Baltijos šalių skyrius jau artimiausiu metu planuoja paskleisti Lietuvos prezidentę neva diskredituojančios informacijos, „atrandant“ Rusijos archyvuose esą naujų duomenų apie jos biografiją.
BNS netrukus išplatino ir prezidentės spaudos tarnybos parengtą valstybės vadovės, kuri tą dieną buvo išvykusi iš Lietuvos, pareiškimo video įrašą. D. Grybauskaitė paskelbė: „Šiandien esu informuota, kad prieš Lietuvą, prieš Rytų partneres ir mane asmeniškai ir toliau bus rengiamos informacinės provokacijos. Viena iš pagrindinių priežasčių, matyt, yra sėkmingas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ir, ko gero, taip pat Lietuvos siekis energetinės nepriklausomybės“. Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė tuomet BNS sakė, kad tą dieną Baltijos prezidentų susitikime dalyvaujančią D.Grybauskaitę apie gresiančias informacines provokacijas žodžiu informavo VSD.
Tą pačią dieną, spalio 31-ąją, VSD vadovas Gediminas Grina žurnalistams patvirtino pranešimo apie slaptą pažymą tikrumą ir pareiškė, kad informacinės atakos gali tapti intensyvesnės dėl Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai. „Ne tik kad bus, pagal mūsų surinktus duomenis, jos gali tiesiog intensyvėti. Čia ne savaičių ar dienų klausimas, o suintensyvėjimo klausimas. Mūsų manymu, tiesiog dabar yra toks aspektas pirmininkavimo, nes taip, kaip mes norime, kad pirmininkavimas sėkmingai eitųsi, taip yra kitos jėgos, kurios nelabai to nori“, – teigė G.Grina.
Vytautas Landsbergis. P. Garkausko nuotr.
Jau kitą – lapkričio 1 dieną – Europos Parlamento narys profesorius Vytautas Landsbergis Lietuvos televizijai optimistiškai išaiškino praėjusios dienos D.Grybauskaitės, G.Grinos ir BNS pareiškimus. Pasak jo, išviešindama VSD pažymos turinį „prezidentė pasiskiepijo nuo skandalų“.
Lapkričio 7-ąją, vykdydama Generalinės prokuratūros pavedimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė BNS žurnalistes Jūratę Damulytę ir Jūratę Skėrytę, Seime, BNS patalpose ir J.Damulytės bute atliko kratas ir poėmius. Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl valstybės paslapties atskleidimo, gavusi VSD kreipimąsi dėl galimai padaryto nusikaltimo.
Lapkričio 14 dieną Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko vadovaujamame ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo yra gauti duomenys, „kurie leidžia konstatuoti, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo“. Taip pat pridūrė: „Įtarimai šiuo metu dar niekam nėra pareikšti, tyrimas tęsiamas.“
Tą pačią dieną, lapkričio 14-ąją, naujienų portalo Alfa.lt žurnalistai Respublikos prezidentei, Generalinei prokuratūrai ir VSD generaliniam direktoriui išsiuntė ir viešai paskelbė pluoštą klausimų.
Alfa.lt klausimai valstybės pareigūnams.
Pirmasis Alfa.lt laiškas:
Lietuvos Respublikos Prezidentei,
Generalinei prokuratūrai,
Žiniai,
Seimo Pirmininkei,
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui.
Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsniu, prašome atsakyti:1. Ar šiandien, ketvirtadienį, lapkričio 14 d., Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo išsikvietusi Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Saulių Urbanavičių ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmąjį pavaduotoją Žydrūną Bartkų?
2. Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia daryti bet kokį spaudimą ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ir tyrimus kontroliuojantiems prokurorams. Ar Respublikos Prezidentė nurodė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovams nereikšti įtarimų Respublikos Prezidentės vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei?
3. Ar Respublikos Prezidentė nurodė generaliniam prokurorui Dariui Valiui skubiai grįžti į darbą ir atšaukti savo komandiruotę į užsienį ir padaryti įtaką ikiteisminiam tyrimui, kuriame planuojama pareikšti įtarimus Daivai Ulbinaitei, kad šie įtarimai nebūtų pareikšti?
4. Ar Respublikos Prezidentė arba jos įgalioti asmenys koordinavo veiksmus su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nariais ir Valstybės saugumo departamento pareigūnais, kad būtų panaikinta slaptumo žyma ant pažymos, kurią neteisėtai galėjo paviešinti Daiva Ulbinaitė, kol ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai dar jai nepareiškė įtarimų ir tokiu būdu sutrukdyti teisėsaugos institucijoms nustatyti asmenį, kuris nutekino informaciją ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn?
Antrasis Alfa.lt laiškas:
Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui G. Grinai,
Žiniai,
Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei,
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Artūrui Paulauskui.PAKLAUSIMAS
Vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsniu, prašau Jūsų atsakyti į šiuos klausimus:
1. Spalio 31 d. 8.30 VSD generalinis direktorius pasirašė pažymą dėl neva Rusijos Federacijos planuojamų išpuolių prieš Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Šifruotu elektroniniu ryšiu ši pažyma buvo išsiųsta Respublikos Prezidentei, Seimo Pirmininkei, Ministrui Pirmininkui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, užsienio reikalų ministrui, Vyriausybės kancleriui. Ar tiesa, kad VSD pareigūnas šio įvykio išvakarėse, veikdamas pagal VSD generalinio direktoriaus nurodymą, šios pažymos turinį pateikė Respublikos Prezidentės vyriausiajai patarėjai – atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei? Jeigu taip, kokiu tikslu tai buvo padaryta?
2. Kodėl spalio 31 d. VSD pareigūnas skambino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjui, klausdamas, ar komiteto pirmininkas jau susipažino su šios pažymos turiniu, o sužinojęs, kad dar ne, ragino kuo skubiau tai padaryti?
3. Ar tiesa, kad VSD pareigūnai, žinodami, kad Seime su šia šifruotu ryšiu gauta slapta pažyma jos gavėjai susipažino vėliau, nei ji buvo neteisėtai paviešinta, ragino ikiteisminį tyrimą atliekančią Specialiųjų tyrimų tarnybą kuo skubiau atlikti procesinius veiksmus Seimo bei jo darbuotojų atžvilgiu, taip klaidindami ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus.
Jau kitą dieną – lapkričio 15-ąją – šiuos Alfa.lt žurnalistų klausimus generaliniam prokurorui D. Valiui ir VSD generaliniam direktoriui G. Grinai raštu uždavė grupė Seimo narių, pareikalavę, kad pareigūnai į šiuos klausimus atsakytų Seimo posėdyje.
Tą pačią dieną, lapkričio 15-ąją, žurnalistams „nutekintos slaptos pažymos“ istoriją pakomentavo pati prezidentė D. Grybauskaitė. Ji pareiškė: „Pirmiausia, nutekinti pažymos iš prezidentūros niekas negalėjo, nes pažyma – oficiali, registruota, su parašais pažyma – prezidentūrą pasiekė tik lapkričio 4 dieną. Taigi pažyma prezidentūroje atsirado lapkričio 4 dieną, o žodžiu aš buvau informuota anksčiau, bet tik žodžiu“.
Darius Valys ir Gediminas Grina. T. Vinicko nuotr.
Lapkričio 19 dieną VSD vadovas G.Grina ir generalinis prokuroras D.Valys atvyko į Seimo plenarinį posėdį atsakyti į parlamentarų jiems pateiktus klausimus. Abu pareigūnai skaitė raštu gautus klausimus ir arogantiškai kartojo: „nežinau, nežinau, nežinau, negaliu atsakyti, žinau tiek, kiek skelbta žiniasklaidoje, negaliu atsakyti, nežinau“.
Generalinis prokuroras D. Valys Seime gynė prokuratūros sprendimą nepateikti kaltinimų išaiškintam valstybės paslapties atskleidėjui ir kreiptis į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją, kad ši ištirtų, ar pagristai pats VSD savo pažymą pažymėjo slaptumo ženklu. Seimo narių pastabas, kad ši komisija nėra ekspertinė institucija ir prokuratūros prašomos išvados pateikti negali, D.Valys kategoriškai atmetė.
Daiva Ulbinaitė. K. Čachovskio nuotr.
Lapkričio 21 dieną pirmąkart Lietuvos istorijoje asmeninę spaudos konferenciją Prezidentūroje surengė prezidentės vyriausioji patarėja, Spaudos tarnybos vadovė Daiva Ulbinaitė. Susikvietusi žurnalistus ji pareiškė: „Tai, kas vyksta pastarosiomis dienomis, aš vertinu kaip gerai organizuotą provokaciją bei šmeižto ir melo kampaniją. Tai politinės girnos, kurios, artėjant Vilniaus viršūnių susitikimui ir prezidento rinkimams, naudojamos, bandant kompromituoti Lietuvą ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ji nedalyvautų prezidento rinkimuose. Tam apsijungė ir šią situaciją išnaudoja visos vidaus ir išorės jėgos, kurioms per šiuos penkerius metus tapo sunkiau vogti, sukčiauti ir daryti įtaką. Jokių slaptų dokumentų aš nesu gavusi. Pareigūnų buvau tik perspėta apie tai, kad prieš Lietuvą ir mūsų šalies prezidentę pirmą kartą istorijoje sutelktos elitinės Rusijos žvalgybos pajėgos ir kad būtina tam rengtis. Ginti valstybę nuo melo, šmeižto ir informacinių išpuolių suprantu kaip tiesioginę savo pareigą. Tai ir darau niekieno neraginama. Man tikrai tam užteks ir stiprybės, ir kantrybės“. Taigi D.Ulbinaitė viešai patvirtino, kad iš VSD pareigūnų gavo slaptos informacijos apie „Rusijos puolimą“ tuo metu, kai Seimo ir Vyriausybės vadovai šios informacijos dar nebuvo gavę.
Į žurnalistų klausimus, nors ir kvietė į spaudos konferenciją, D.Ulbinaitė neatsakinėjo, tik patvirtino, kad jos namuose ir darbo vietoje buvo atlikti tokie patys procesiniai veiksmai kaip ir BNS žurnalistų, paviešinusių informaciją, atžvilgiu.
Tos pačios, lapkričio 21 dienos, vakare, po dvi valandas trukusio Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžio, komisijos pirmininkė Jūratė Raguckienė paskelbė: „Šiandien Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija svarstė prokurorų kreipimąsi dėl pažymos išslaptinimo pagrįstumo. Ir ką tik mūsų sprendimą mes išsiuntėme prokurorui, kompiuteriniais-informaciniais kanalais, ir todėl šiandien aš galiu jau jums pranešti, kad mūsų sprendimas yra toks: nepriimti svarstyti prokuroro kreipimosi dėl to, kad jo kreipimesi iškelti klausimai nėra iš mūsų komisijos kompetencijos srities. Galėčiau pasakyti tiek, kad, visų komisijos narių nuomone, mes nemanome ir valstybės paslapčių išslaptinimas nenumato. Mūsų komisijos kompetencijai nepriskirta teikti ekspertų išvadas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Mes negalime teikti ekspertų išvadų. Mūsų komisija yra ginčų nagrinėjimo komisija, todėl mes, deja, prokuroro kreipimesi nematėme ginčo objekto. Tačiau galvojame, kad mes galėtume tokį kreipimąsi svarstyti, jeigu prokuratūra ginčytų išslaptinimo žymą. Taip pat prokuroras, kuris teikė kreipimąsi, galėtų kreiptis į Valstybės saugumo departamento ekspertų komisiją, pateikti išvadą dėl tokios žymos nustatymo pagrįstumo“.
Lapkričio 22 dieną, taip sąžiningai ir neatsakiusi į žurnalistų jai užduotus klausimus, neparaginusi G.Grinos ir D.Valio atsakyti į jiems Seime keltus klausimus, prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaip praneša D.Ulbinaitės vadovaujama spaudos tarnyba, „kartu su vaikais ir kaimo bibliotekininkais iš visos Lietuvos įžiebė pirmąją Kalėdų eglę ir paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią. Pasitikdami jau trečią kartą organizuojamą nacionalinę akciją, garsūs Lietuvos žmonės gyvai skaitė Kristijono Donelaičio kūrybą“. Šventėje, pasak pranešimo, prezidentė sakiusi: „Knygų Kalėdas“ šiais metais pradedame Kristijono Donelaičio kūrybos skaitymais. Jis nepaprastai mylėjo žmones. Jo rūpestis ir tvirtas pasiryžimas žadinti lietuvybės dvasią, saugoti savo žemę ir kalbą, neparsiduoti ir nepasiduoti įkvepia mus ir šiandien“.
president.lt nuotr.
Lapkričio 23 dieną, numojusi ranka į nepavykusius skiepus, kaip praneša D.Ulbinaitė, prezidentė Dalia Grybauskaitė, „prisijungdama prie akcijos „Spalvoto meduolio diena“ drauge su vaikais iš Vilniaus globos namų vienoje sostinės kepyklėlių kūrė kalėdinius meduolius ir linkėjimus“. Šioje šventėje, anot patarėjos, prezidentė taip kalbėjusi: „Kalėdų labiausiai laukia vaikai – ir tie, kurie šalia, ir tie, kurie šventes sutiks be savo artimųjų. Todėl dovanokime šilumą ne tik sau ir savo artimiesiems, bet ir tiems, kuriems šilumos labiausiai reikia. Kurkime šventinį stebuklą kartu. Gėrio ir šilumos turi užtekti visiems“.
president.lt nuotr.
Koks bus nesėkmingų prezidentės skiepų istorijos tęsinys? Kokia pabaiga?
Šiandien piliečiams sakoma: „Ulbinaitė ir Grybauskaitė – ne prie ko“. O Lietuva? Kodėl iš Lietuvos valstybės gali ciniškai tyčiotis jai tarnauti skirti pareigūnai?