Kėdainių rajono savivaldybėje kasmet šimtai vaikų yra paimami iš šeimų. Ir tokių iš šeimų atimamų vaikų skaičius vis auga. Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai mato ir kitą problemą – visoje Lietuvoje labai trūksta globėjų.
Pastaraisiais metais paimtų vaikų skaičius padidėjo kone trečdaliu
Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Kėdainių rajone Vilma Juškevičienė sako, kad priklausomybės ligomis sergantys tėvai, smurtas prieš vaikus, jų nepriežiūra – dažniausiai pasitaikantys atvejai, kada vaikui būna nesaugu.
Būna ir tokių atvejų, kai vaikams reikia užtikrinti saugią aplinką dėl tėvų ligos, abiejų ar vieno iš turimo tėvų netekties.
„Praėjusiais metais Kėdainių rajono savivaldybėje iš nesaugios aplinkos paimta 210 vaikų, 2022 m. – 169, 2021 m. – 167.
Kai vaikas netenka galimybės augti savo šeimoje, jam yra nustatoma globa. Tuomet atsakingą misiją – suteikti namų šilumą be tėvų globos likusiam vaikui ir užtikrinti jam visavertį gyvenimą – prisiima globėjas.
2023 m. Kėdainių rajono savivaldybėje laikina globa po paėmimo nustatyta 28 vaikams, 2022 m. – 43, 2021 m. – 21“, – komentavo specialistė.
Vaikų globa pirmiausia siūloma artimiausiems
Specialistai teigia, kad bet kuriuo atveju vaiko globa – ar laikina, ar ilgalaikė – siūloma artimiausios aplinkos žmonėms.
„Vaikams globa dažniausiai nustatoma šeimoje, pas artimus giminaičius. Ir tik tais atvejais, kai jų nerandama, vaikai apgyvendinami pas budintį globotoją, o kraštutiniais atvejais – bendruomeniniuose vaikų globos namuose (šeimynose). Rekomendaciją dėl apgyvendinimo globoje, jeigu neatsiranda vaikui artimų žmonių, teikia savivaldybė kartu su globos centru. Vaiko teisių gynėjai visais atvejais siekia, kad vaikas augtų kuo labiau šeimą primenančioje aplinkoje“,– sakė V. Juškevičienė.
Jos teigimu, svarbiausia atsiminti, kad be tėvų globos likęs vaikas į kitą šeimą, net ir susijusią giminystės ryšiais, dažniausiai ateina patyręs įvairių emocinių išgyvenimų, traumų ar netekčių. Labai svarbu, kad toks vaikas sulauktų jautrumo ir supratingumo naujoje šeimoje, o suaugusieji gebėtų tinkamai atliepti jo poreikius, padėtų įveikti traumines patirtis ir turėtų tam reikalingų vidinių gebėjimų bei žinių.
Ji pridūrė, kad globėjų Lietuvoje trūksta, o ypatingai tokių, kurie pasiryžtų globoti neįgalų vaiką, vyresnį vaiką arba brolius ir seseris.
„Globėjų trūkumas visoje Lietuvoje juntamas nuolat, tad kviečiami tiek pavieniai asmenys, tiek šeimos pagalvoti apie šį prasmingą žingsnį. Labiausiai trūksta globėjų, kurie būtų pasiryžę priimti paauglius, taip pat kelis vienos šeimos be tėvų globos likusius vaikus bei vaikus su specialiaisiais poreikiais, nes dažniausiai nuolatiniai globėjai išreiškia norą globoti vieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, tad jeigu jis yra vyresnis, turi brolių ar seserų ir ypač, jei vaikai turi specialiųjų sveikatos ar ugdymosi poreikių, surasti globėją yra labai sunku“, – sako pašnekovė.
Kėdainiečiai tėvai dažnai savo vaikų susigrąžinti neskuba
Dar viena liūdna Kėdainių tendencija ta, kad tėvai, iš kurių paimami vaikai, labai dažnai per daug ir nesistengia, kad jų atžalos grįžtų namo.
„Apmaudu tai, kad per pastaruosius metus tik mažesnė dalis vaikų, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa Kėdainių rajono savivaldybėje, grįžo į savo biologinę šeimą.
Tenka pripažinti, kad tėvai dėjo nepakankamai pastangų situacijai šeimoje keisti, nekeitė gyvenimo būdo, nepriėmė siūlomos specialistų pagalbos arba priėmė ją minimaliai ir to nepakako, kad vaikui grįžus į biologinę šeimą jam būtų užtikrinta saugi aplinka toliau augti ir vystytis, tad didesnei daliai vaikų buvo nustatyta nuolatinė globa, o keletas vaikų, būdami laikinoje rūpyboje, sulaukė pilnametystės“, – sako Vaiko teisių apsaugos specialistė.
Vaiko teisių specialisto vizitas šeimoje – dar ne nuosprendis
Kiek kartų patys išgyvenote arba girdėjote iš kitų nerimą, kad baisu vaiko auklėjime ir auginime žengti žingsnį į šoną, mat kaipmat gali prisistatyti įstaigos darbuotojai ir kvestionuoti šeimą, vaiko auginimo, auklėjimo metodus arba net atimti vaiką?
Žibalo į ugnį įpila ir garsiai nuskambančios istorijos apie vaikų paėmimą iš šeimos, kuris, vėliau paaiškėja, buvo perteklinis. Apie tai, kaip tada sprendžiama vaikui ir visai šeimai padaryta milžiniška psichologinė trauma, kalbama mažai – galbūt šiuos dalykus paliekama spręstis pačiai šeimai.
Vis dėlto vaiko teisių specialistai sako, kad reaguoti į kiekvieną pranešimą jie privalo ir tai daro, tačiau specialisto apsilankymo šeimoje baimintis nevertėtų.
„Vaiko teisių gynėjai reaguoja į visus gaunamus pranešimus apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, taip pat ir į vaikų bėgimus iš namų. Reaguojame į pranešimus, gaunamus iš visų šaltinių – policijos, gydymo, ugdymo, socialinių paslaugų ir kitų įstaigų, vaikui artimos aplinkos, gyventojų.
Gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą vykstame į šeimą, kalbamės su vaiku, jo šeima. Jei matome, kad vaiko teisių pažeidimo nebuvo arba šeima pati tinkamai pasirūpina vaiku, geba patys rasti ir kreiptis pagalbos, su šeima atsisveikiname.
Jeigu matome, kad šeimai yra sudėtinga vaiku pasirūpinti patiems, tuomet vaiko teisių gynėjai įvertina pagalbos poreikį ir ją inicijuoja“, – sako pašnekovė.
Paaugliai dažniausiai bėga iš globos vietos
Kaip informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė, dažniausiai Kėdainiuose fiksuojami vaikų pabėgimai būtent iš globos namų ar laikinų globėjų namų. Ir tai nebūtinai reiškia, kad su globos namais arba globėjais kažkas yra negerai – reikia suprasti, kad vaikai, kurie bėga, yra patyrę daugybę nuoskaudų nuo pat mažens.
Užpernai iš namų ar globėjų paspruko 14 nepilnamečių, keturi iš jų bėgo per metus du kartus.
„Nepilnamečiai 10 atvejų į namus/globos įstaigą sugrįžo patys, 7 – rasti ir pristatyti policijos pareigūnų, 1 atveju – surado artimieji. Dingę be žinios nepilnamečiai 12 atvejų buvo rasti/sugrįžo į namus/globos įstaigą per 3 paras.
Nustatyta atvejų, kai nepilnamečiai į globos įstaigas negrįžo 6, 8, 9 paras bei iš socializacijos centro pasišalino ir nebuvo surasti nuo 1 iki 3 mėn. laikotarpiu“, – informavo policijos atstovė.
Na, o pernai trys nepilnamečiai pabėgę buvo ir po du, ir po 4 kartus. Kaip informavo policija, du nepilnamečiai slapstėsi ir į globos įstaigą negrįžo ir daugiau kaip savaitę ar dvi.
„Stebima tendencija, jog dažnu atveju tarp pradėtų nepilnamečių paieškų, metai iš metų pabėga tie patys vaikai iš globos įstaigų, nepilnamečiai bėga grupelėmis, leidžia laiką drauge“, – sako O. Vaitkevičienė.
Jai antrina ir V. Juškevičienė, kuri sako, kad paauglių, bėgimų iš namų tikrai pasitaiko, dažniau – iš bendruomeninių globos namų.
„Dažniausiai į namus negrįžta vaikai, kuriems trūksta emocinės šilumos ir dėmesio, galbūt neturėję tinkamo gyvenimo pavyzdžio, tad tokie vaikai gali to pradėti ieškoti už namų ribų ir patekti į grupę, užsiimančią nusikalstamomis veikomis.
Paaugliams labai svarbu pritapti prie grupės, todėl tuo metu gali būti praleidžiamos pamokos, atsirasti destruktyvus elgesys, paauglys gali imti rūkyti, vartoti psichoaktyviąsias medžiagas“, – sako vaiko teisių apsaugos specialistė.
Norintieji tapti globėjais turi pereiti mokymų programą
Dar vienas visuomenėje sklandantis naratyvas yra tas, esą globėju tapti gali praktiškai bet kas ir esą dažnas tą daro dėl pinigų – mat budintieji ir nuolatiniai globėjai už priimtus vaikus gauna išmokas.
Tačiau tiesa ta, kad norint tapti globėju, reikia tam labai gerai pasiruošti, o su šiuo darbu ateinanti atsakomybė ir emocinis bagažas vargu ar gali būti atperkamas išmokomis.
„Globėjai ir įtėviai baigia specialius Globėjų, budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos (GIMK) mokymus, kuriuose įgyja žinių ir praktikos, kaip atpažinti vaiko poreikius, kompensuoti emocinius, raidos sunkumus.
Kuo geriau globėjas žino pagalbos vaikui būdus, geba atkurti vaiko pasitikėjimą savimi ir jo saugumo jausmą – iš dalies nulemia tolimesnį vaiko gyvenimą“, – sako V. Juškevičienė.
Ji sako, kad matomas stiprėjantis globėjų pasirengimas, motyvacija, o ir visuomenė gerokai plačiau ir palankiau žiūri į globos misiją.
„Tinkamas globėjų, įtėvių ar globai pasiryžusių artimųjų pasirengimas padeda išvengti ir nesėkmingų globų ir padeda vaiką apsaugoti nuo skaudžių papildomų išgyvenimų, dar vienos netekties. Svarbu žinoti, kad dėl sudėtingų iššūkių atsisakymo toliau rūpintis vaiku pasitaiko ir tais atvejais, kai vaikas gyvena senelių, kitų giminaičių šeimoje.
Iššūkiams pasirengti padeda GIMK programa, kuri leidžia pažvelgti į vaiką giliau, šiek tiek kitomis akimis pamatyti jo pasaulį, poreikius ir patirtį.
Mokymai yra paremti praktinėmis užduotimis, diskusijomis ir refleksijomis. Būsimi globėjai mokymų metu gali atvirai kalbėti apie tai, ką jie jaučia užduočių metu, atsakyti sau į daugelį klausimų. Taip pat padeda įsivertinti, ar turi vaiko globėjui reikalingų žinių bei gebėjimų. Mokymų metu dalyviai skatinami prisiminti vaikystę, savo patirtis, tai padeda geriau suprasti save, kartu ir vaiką“, – pasakoja pašnekovė.