Vilniaus tarybos valdantieji konservatoriai su laisviečiais (plius Olekas su Jagelavičiene) apsisprendė už dar kartą atnaujintą Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį.
Apsisprendė nepaisant to, kad visas projektas yra ištisiniai nusivylimai ir apgavystės tiek dėl kainos, tiek dėl terminų. Terminai vis keičiasi, kaina vis auga, nors dar 2022 pats dabartinis meras kartojo, kad stadiono (ir jo polipų, nes dabar gi tai daugiafunkcis centras) kaina negali kilti, nes visas kainos rizikas prisiima koncesininkas.
Bet koncesininkas „pralošė“ 40 milijonų ir dešimtys papildomų milijonų užgriuvo Vilniaus ir valstybės biudžetą. Meras sako, kad tai geriausia ir greičiausia, kas gali būti. Sako, kad savivaldybė pati atsakinga dėl to, jog užsitęsė įgyvendinimas. Baltcap dėl nieko nekaltas ir neatsakingas.
Posėdyje nuskambėjo itin skandalinga informacija, kad pagal Seimo Audito komiteto iš savivaldybės gautą medžiagą, faktiškai jokios derybos tarp Baltcap ir savivaldybės administracijos apskritai nevyko. Kalbėta, kai Stepukonis pranešė apie nemokumą (čia supaprastintai formuluoju), o po to kalbėta jau po tarybos balsavimo. Tai kokios čia derybos ir kokios tikrosios atsakomybės paieškos ir miesto viešojo intereso gynimas?
Visi tie klausimai valdantiesiems nieko nereiškia, jie patenkinti vieningai balsuoja už. Meras sakė, kad visą atsakomybę prisiima administracija, bet tai netiesa. Nors parašą dės administracijos direktorius, jį tam įgaliojo už balsavę tarybos nariai. Tad būtent jų ir asmeninė atsakomybė. Kolegoms lieka tikėtis, kad ji nepasivys.
Pavardės jūsų dėmesiui.