Pirmadienį, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ komentuodamas Baltijos laivyno pratybas Karaliaučiuje, kuriose dalyvauja daugiau nei 3,5 tūkst. Rusijos Baltijos laivyno karių, buvęs Lietuvos karinių oro pajėgų vadas, atsargos pulkininkas Zenonas Vegelevičius pripažino: „Tokie manevrai iš tiesų kelia didžiulį rūpestį. Tuo labiau, kad jeigu kas nors įvyktų pas mus, nežiūrint to, kad esame NATO nariai, turėtume didžiulį laiko deficitą, o pajėgumų, kurių mums reikėtų atremti bandymus lįsti į mūsų pusę, tiesiog neturime“.
Z. Vegelevičius buvo įsitikinęs: jei Kaliningrado srityje esančios rusų pajėgos imtų lįsti į Lietuvos ar Lenkijos pusę, jos nesutiktų pakankamo pasipriešinimo. „Į mūsų pusę (jei lįstų – red. pastaba), tai tikrai nesutiktų (pasipriešinimo – red. pastaba), nes tai, ką mes turime šiandien, tai, liaudiškai sakant, turime tiek, kiek katinas priverkė – nieko daugiau. Lenkai yra stipresni, didesnė valstybė, pajėgumai didesni, bet irgi ne pačioje geriausioje padėtyje.“
Atsakydamas į laidos vedėjo Rido Jasiulionio klausimą, kad gal šiuo metu jau laikas pradėti kalbėti apie Lietuvos gynybos biudžeto didinimą (šiais metais valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta 0,78 % BVP, kai NATO narėms šiai sričiai rekomenduojama skirti 2 % BVP), Z. Vegelevičius buvo atviras: „Apie gynybos sistemos finansavimą reikėjo pradėti kalbėti seniai. Jeigu šiandien pradėsime didinti, tai tik po penkerių metų kažką realesnio galėsime turėti. Tam reikia ne tik pripirkti ginklų, bet ir atitinkamai žmones paruošti, o jų dabar faktiškai nėra“.
Z. Vegelevičiaus žiniomis, Lietuvos kariuomenei trūksta ir šauktinių, nėra ir rezervo. „Politikai dažnai kalba, kad mes turime apie 20 tūkst. (žmonių – red. pastaba) rezervą, – tai yra tikrai netiesa. Ta sistema pas mus neveikia. Ji popieriuje gal gražiai atrodo, lozungais gražiai skamba, bet realiai pajėgumų mes neturime.“
Kai kurių politikų kalbas, kad NATO turėtų parengti karinius planus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją ir dislokuoti tam tikrą karių skaičių prie rytinių NATO sienų – Baltijos ir Lenkijos šalių, Z. Vegelevičius komentavo be didesnio optimizmo: „Planai yra planai, bet pažiūrime į realią situaciją. Seniai kalbame apie tuos 2 nelaimingus procentus (2 % šalies BVP, rekomenduojami skirti krašto apsaugai – red. pastaba), kurių vis neišlaikome. Prieš stojimą turėjome 1,1% maksimalų finansavimą. Po to laiko, kai tik įstojome, mes savo kariuomenę tik mažinome ir faktiškai dvigubai sumažinome, savanorius turbūt keturis kartu sumažinome“, – politikų pasiūlymus, kad kitos šalys pasirūpintų Lietuvos saugumu, pakomentavo Z. Vegelevičius.
Tokie lūkesčiai, buvusio Lietuvos karinių oro pajėgų vado manymu, yra pernelyg dideli – ne NATO turi mus ginti, tai padaryti turime patys: „Mes juk esame tie patys NATO nariai. Pagal 3 straipsnį, kurį visi lengvai pamiršta, kiekviena NATO šalis iš pradžių turi pasirūpinti savo saugumu, o po to pagal išgales prisidėti prie bendro saugumo. Mes visą šį dalyką apvertėme aukštyn kojom.“
Komentuodamas tai, kas Lietuvos valdžios padaryta per pastaruosius dešimt metų, Z. Vegelevičius buvo tiesmukas: Lietuva daug pajėgų skiria dalyvauti tarptautinėse NATO misijose, tačiau savo šalies saugumui per pastarąjį dešimtmetį „absoliučiai nieko neišvystė“, atvirkščiai, per pastarąjį dešimtmetį visi anksčiau sukurti šalies gynybiniai pajėgumai „tiesiog sumenko“. „Jeigu visi NATO nariai bus tokie kaip mes, tai ką mes galime sukurti? Iš ubago tik ubagų krūva gali būti“, – replikavo jis.
Z. Vegelevičiaus nuomone, tokie neprognozuojami Rusijos veiksmai prasidėjo kur kas anksčiau – iškart po to, kai Rusija išėjo iš įprastinės ginkluotės sutarties: „Jau tada buvo matyti, kad rusai pasiruošę judėti visuose vakariniuose rajonuose be išankstinio įspėjimo – jiems tik reikėjo laiko, kad tam pasiruoštų, sustiprintų savo pajėgumus. Praeitų metų pratybos Rusijos teritorijoje parodė, kad iš tiesų jų pajėgumai išaugo iki tiek, kad realiai gali bet kur panaudoti trumpiausiu laiku.“
Ir todėl dabartinė Krymo okupacija, Z. Vegelevičiaus įsitikinimu, tėra buvusių treniruočių tąsa. Kas yra Kremliaus planuose, nuspėti sunku, bet aišku viena – Kryme Rusija ketina likti visam laikui.
„Dėl viso pikto suaktyvintas ne tik Baltijos laivynas Karaliaučiuje – suaktyvintas visas laivynas Baltijos jūroje, taip pat – Šiaurės laivynas. Tai kelia tam tikrą rūpestį visame pasaulyje, bet niekas nežino, kokie bus kiti žingsniai. Gerai, jei viskas pasibaigs taikiai, bet po taikaus įsiveržimo, taikus ir išėjimas turėtų būti“, – kalbėjo Z. Vegelevičius.
Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą žiūrėkite ČIA – interviu su Z. Vegelevičiumi prasideda nuo 14 min.