Algirdas Endriukaitis
Nuo 14 metų amžiaus VSD masyvioje apsuptyje
2008-02-11 VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Dabašinskas nurodo, kad nuo 14 metų amžiaus E. Kusaitė pradėjo bendrauti su čečėnų tautybės asmenimis. Deja, byloje nė vienas čečėnų tautybės asmuo neatsirado.
VSD Klaipėdos apygardos poskyrio viršininkas D. Noreika veidmainiškai ignoravo E. Kusaitės motinos atvirus prašymus padėti ir aiškintis tuometinę padėtį. Nėra teismo leidimo pagal BPK 159 str. 2 d. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus: nusamdyti butą, mokėti jai pinigus pragyvenimui, buto, telefono, kompiuterio išlaikymui, apgyvendinti kartu savo agentą ir t. t.
Suėmimas ir psichologinis spaudimas
2009-10-24 suimtą E. Kusaitę prokuroras J. Laucius raštu reikalauja išimtinėmis aplinkybėmis laikyti 15 dienų Vilniaus apskrities areštinėje (kur asmuo laikomas tik iki teismo kardomosios priemonės paskyrimo 3–5 dienas), „siekdamas užtikrinti suimtosios saugumą“. Išties antisanitarinėmis sąlygomis daryti spaudimą.
Kameros agentė tvirtino, kad E. Kusaitė kameroje buvusi linksma ir dainavo, teiravosi apie kovinius veiksmus.
Suėmimo dieną apie 22 val. į kamerą prisistato jai pažįstamas Sigitas Stasytis, su ja bendravęs kaip musulmonas fundamentalistas vardu Daud (Nerijus), ir nepažįstamas, kaip vėliau paaiškėjo, VSD pareigūnas Arūnas Paukštė. Juodu perduoda jai rankšluostį „nuo sesers Serrin, grįžusios iš Egipto“, t. y. savo agentės, ir du saldainius.
Pareigūnai detaliai išstudijavo jos jaunatvišką naivumą. Rankšluostis, regis, turėjo patvirtinti, kad jie yra tikri „geri musulmonai“. Beje, savo parodymuose šioje byloje tokius perdavimus A. Paukštė paneigia apskritai, o S. Stasytis pripažįsta tik rankšluosčio perdavimą. Jie ragina ją prisipažinti, kad tuo išgelbėtų nuo mirties Magmadovus, nes tuoj skambins į Rusiją.
2009-10-26 E. Kusaitė vežama į Vilniaus apylinkės 2-ąjį teismą. Teisėjas Miroslovas Gvazdovičius skiria jai 3 mėnesių kardomąją priemonę – suėmimą.
Vėliau šis teisėjas duoda nepagrįstą provokacinį leidimą atsakinėti E. Kusaitės vardu su tvirtinamu sakymu dėl rengiamo teroristinio veiksmo ir pan.
Šiame teismo posėdyje kalbėjęs E. Kusaitės gynėjas Aleksandras Palamarčiukas gana prasmingai patvirtino: „Informacija, faktiniai duomenys, pateikti teismui, yra labai menki, tie dokumentai, su kuriais man buvo leista susipažinti, mano nuomone, nepatvirtina nei įtarimo, nei mano ginamosios pozicijos.“
Tą pačią dieną ji nuo 17.00 val. iki 20.46 val. (kone 4 val.) buvo vien su šlapiomis puskojinėmis, be batų nuvesta į apklausą pas prokurorą J. Laucių, kuris jos basumo „nepastebėjo“. Kaip atrodo pareigūnui basnirčia apklausiamoji?
Prokuroras J. Laucius skiria dvi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes. 2009-12-15 ekspertizės akte nurodoma: E. Kusaitės psichologinio tyrimo metu polinkis fantazuoti neišryškėjo. /…/ iš atskirų tiriamosios pasisakymų bei užuominų susidaro įspūdis, kad ji niekuomet neturėjusi jokių ketinimų susisprogdinti, jog tai buvusi tik deklaracija (tiriamosios teigimu, „mano pozicija – palaikyti kovotojus, bet jokių aktyvių veiksmų nesiruošiau daryti“.
Pasimatyti su teta E. Kusaitei leista po 4 mėnesių, o su motina – po 5 mėnesių nuo jos suėmimo.
Prokuroras J. Laucius teisme aiškino, kad E. Kusaitė, būdama nesuimta, bėgs į Rusiją, nes turinti vizą, o būdama Vokietijoje ji domėjosi NATO bazėmis (!). Kas tai matė ir kuriuo tikslu?
Kaltinimų lavina
Prokuroro M. Dūdos 69 puslapių kaltinamajame akte dėl jos bendravimo su kitų šalių teroristais teiginiai dingo, o dėl „teroristės“ Lailos iš Azerbaidžano azerbaidžaniečių tarnybos į tai pažvelgė kaip į paistymą. Mūsų informacija, Laila yra paprasta darbininkė, o jos vyras – dagestanietis, o tai arti Čečėnijos ir gal galimos teroristinės sąsajos?
Prokurorai nurodo, kad ji per 73 dienas (2009-08-12 – 2009-10-24) sukuria teroristinę organizaciją.
Dėl E. Kusaitės prašymo surasti agentą „Arną“ 2010-06-29 prokuratūra kreipiasi į Klaipėdos apygardos VSD, o ši kitą dieną (2010-06-30) atsakė: /…/ atlikus operatyvinius veiksmus „Arno“ asmenybė nenustatyta, ir dar paaiškinta, kad tai /…/ nėra ikiteisminio tyrimo dalyku ir yra už įrodinėtinų aplinkybių ribų. Klasika!
Patikima broliška Rusijos FSB ranka
2010-01-11 oficialaus Rusijos FSB atstovas kontradmirolas V. I. Didyk rašte e. p. Lietuvos Respublikos VSD direktoriui R. Vaišnorui rašo: 2009 m. spalio mėnesį iš Jūsų Rusijos FSB adresu pateikti duomenys, kad 2009 metų rugpjūtį – spalį Lietuvos pilietė Eglė Kusaitė /…/ buvo nežinomų asmenų, kažkokių Apti ir Aišos, užverbuota /…/. Klausimas: jei ją užverbavo nurodyti asmenys, tai kodėl kaltinamojoje išvadoje prokuroras M. Dūda nurodo, kad organizaciją su tais asmenimis sukūrė būtent E. Kusaitė?
2010-03-18 Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė be nurodomo BPK pagrindo asmenine rezoliucija (!) patvirtina prokuroro J. Lauciaus nutartį vykti pas Rusijos FSB (27 dienos nuo bylos Magmadovams iškėlimo ir po 92 dienų nuo Lietuvos prašymo).
Lietuvos Seimo 1998 m. birželio 30 d. priimtu įstatymu KGB pripažinta nusikalstama organizacija. Kas gali abejoti, kad šiandieninė FSB nėra reali KGB teisių ir principų perėmėja?
2010-04-07 Lietuvos generalinėje prokuratūroje M. A. Savickij – Rusijos FSB Tardymo valdybos skyriaus viršininkas, J. V. Šatalov – Rusijos FSB operatyvinis darbuotojas, A. V. Fisiukov – Rusijos FSB Tardymo valdybos vyresnysis tardytojas – kolektyviai tardė E. Kusaitę beveik 4 valandas (12.50–16.45 val.) ir neteisėtai pasirašė apklausos protokolą.
Kas rūpinosi čekistų pakvietimu apklausti Lietuvos pilietę? Tai prokurorai Vytautas Barkauskas, Algimantas Kliunka, Justinas Laucius ir Rolandas Tilindis.
2010-04-24 atsisakyta advokato Adomo Liutvinsko paslaugų, kaip nurodo artimieji, kaip iš esmės palaikiusio prokuratūros kaltinamąją liniją. Advokatas raštu prašėsi grąžinamas. Kodėl?
VSD ir prokuratūros įkalčių šalinimas
2010-07-16 prokuroras J. Laucius nurodė sunaikinti dviejų jos telefono numerių slapto pasiklausymo įrašus, taip pat buvusius po E. Kusaitės suėmimo paimtame kompiuteryje bendravimo tekstus su agentais „Hafizu“ ir „Arnu“.
E. Kusaitės reikalavimu Generalinė prokuratūra 2010-05-24 kreipėsi į Klaipėdos apygardos VSD dėl „čečėnų“ agentų Saidulajevų radimo, bet 2010-05-24, t. y. tą pačią dieną, gavo atsakymą, kad patikrinus 4 institucijas ir archyvines bazes tokių asmenų 2002-2003 m. Klaipėdoje nebūta. Kam E. Kusaitei, tarkim, reikalinga tokia fantastika? Beje, prokuroras nurodo, kad tie asmenys nefigūruoja E. Kusaitei pateikiamuose kaltinimuose, todėl jų ieškoti irgi neprasminga!
Pokuratūra 2010-04-29 kreipėsi į Rusiją dėl minėtų asmenų suradimo ir pagal atsiųstą Rusijos FSB 2010-05-26 raštą tokių asmenų ten nenustatyta. Jeigu jie, tarkim, E. Kusaitės išgalvoti, tai kam jai juos vardinti žinant, kad jų tikrai nebus?
Atviras nagrinėjimo pasirinkimas ir spaudimas
Nepaisant BPK 260 str. 3 d. nuorodos, teisėjai Virginija Švedinė, Jūratė Damanskienė ir Zenonas Birštonas paskelbė, kad posėdžiuose gynyba negalės daryti garso įrašų, netgi papildomai leistus neviešuose posėdžiuose pagal 9 str. 4 dalį.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 226 str. Baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Tokiu būdu byla turėjo būti nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, o ne Vilniaus.
Nesant atsarginio teisėjo, atleidus pagėrusį teisėją Z. Birštoną (2011 m. balandžio mėn.), pagal 223 str. byla turėjo būti nagrinėjama iš pradžių, o praktiškai pakeitus teisėją, byla kitą dieną nagrinėta toliau. Kyla klausimas dėl nagrinėjimo teisėtumo.
2010-08-05 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys E. Kusaitei panaikina suėmimo kardomąją priemonę po 217 dienų jos kalinimo nesant teisinio pagrindo, t. y. kaip konkrečiai neatlikusiai nusikalstamos veikos, o tyčios deklaravimas dar nereiškia atlikto nusikaltimo.
2011-04-21 Vilniaus apygardos teismo kolegija (Virginija Švedinė, Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskis), prašant prokurorui M. Dūdai, po 258 E. Kusaitės laisvės dienų skubiausia nutartimi, nenurodant net suėmimo trukmės, E. Kusaitę, nelaukiant galimos apeliacijos, suima teismo salėje. Tik vėliau papildoma nutartimi nustatomas 3 mėnesių suėmimo laikas.
Ypač žiauriai atrodo 2011-04-29 vienasmenė teisėjos Virginijos Švedienės nutartis uždrausti su suimtąja E. Kusaite matytis motinai ir tetai /…/ iki bylos išnagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo /…/. Tai prokuratūros linija – absoliuti izoliacija, kaip psichologinis spaudimas, lengvinantis kaltinimo veiksmus.
2011-05-10 (po 19 dienų suėmimo) Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis panaikina 2011-04-21 Vilniaus apygardos teismo nutartį skirti kardomąją suėmimo priemonę.
2011-12-26 Maskvos srities teismas Aišat Magmadovą už E. Kusaitės verbavimą, bet ne už organizacijos kūrimą ar dalyvavimą joje, nuteisia 2 metams laisvės atėmimo.
VSD – prokuratūra savo aukštumoje
E. Kusaitė aktyviai nusikalstamai buvo apdorojama 12 VSD ir siųstų asmenų apsuptyje: Toita ir Ali Saidulajevai, Andrej (Abdul Hafiz), Aiša (Jelena) Baltrušytė-Koševaja, Lina (Amina) Serrin, Arūnas Paukštė, Sigitas Stasytis (Nerijus, Daud), Arnas Baranauskas ir kiti. Ar tokios jaunuolės jėgoms atsilaikyti prieš tokią MAXINĄ?
VSD savo „nekaltybę“ apsiformino tik 6 mėnesių 2008 m. VSD operatyvinio tyrimo nagrinėjimu, kai tuo tarpu savo žinioje turėjo nuo 14 metų amžiaus. Tai yra blefinis tyrimas. Visa informacija ir atsakomybė, regis, guli ant VSD pareigūnų Dainiaus Noreikos ir Arūno Paukštės pečių.
Į E. Kusaitės prašymą apklausti moksleivę Gabrielę, kuri pažinojo „Arną“ ir abudu Saidulajevus, prokuroras Dūda atsakė: /…/ Prašyme papildyti ikiteisminį tyrimą 2003–2004 metais su kitais asmenimis („Ali“, „Toita“ ir „Arnu“) nėra svarbūs. E. Kusaitė teigia, kad Arnas jai padarė rusišką pasą Aset Žulcharnijevos vardu.
Prokuroras Artūras Urbelis 2013-11-26 Lietuvos apeliaciniame teisme reikalavo E. Kusaitei VSD agentų nurodymu atsidariusį puslapį apie sprogmenis inkriminuoti kaip pasirengimą pasigaminti bombą, ją nusigabenti į Rusiją ir ten susprogdinti. Kaltinimo šiaudas!
Papildomos E. Kusaitės baudos
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis 9 puslapių 2011-02-20 nuosprendžiu E. Kusaitę nubaudžia 6 500 Lt bauda už prokuroro J. Lauciaus įžeidimą ir realų grasinimą nužudyti, išsakytą telefono žinute. Prokuroras J. Laucius, kaip nurodyta nuosprendyje, mano, /…/ kad tai yra realus grasinimas. 2012-12-19 Vilniaus apygardos teismo kolegijos teisėjai Vitalija Norkūnaitė, Regina Pocienė ir Angelė Ikasalienė patvirtino 2-ojo apylinkės teismo nuosprendį.
Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iš pirmininko Arūno Kisieliaus, narių Jurgitos Mačionytės ir Pavelo Frolovo, 2012-06-28 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos Aušros Valinskienės 2012-04-10 nuosprendį, kuriuo Eglė Kusaitė pripažinta kalta pagal LR BK 290 straipsnį ir nuteista 10 minimalaus gyvenimo lygio dydžio bauda (1 300 litų) už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą.
Kalbama apie šio proceso prokurorus.
Netgi Teisingumo ministerija
2012-03-07 į E. Kusaitės papildomą prašymą jai susipažinti su jos bylos lietuviškąja medžiaga, esančia Teisingumo ministerijoje, ministras R. Šimašius pasiūlė kreiptis į Rusiją leidimo?
Prokuroro J. Lauciaus būdas
Prokuroro J. Lauciaus charakterį apibūdina jo pareiškimas dėl šios bylos: Kai kurių asmenų teigimas, kad Lietuvoje atliekant ikiteisminį tyrimą gali būti nepaisoma žmogaus teisių, yra nesuderinamas su demokratinės visuomenės principais, turi nusikalstamų požymių ir turi būti įvertintas teisiškai („Lietuvos žinios“, 2010-07-22). Be abejo, tai prokuroro absoliutaus teisingumo ir visagalybės būdingas rodymas ir tiesiogiai susietas su žodžio laisvės ir saviraiškos teisės paneigimu siekiant pagrįsti trupančius kaltinimus.
Generalinės prokuratūros etikos komisija tai įvertino tik kaip „emocinį proveržį“ (kurio negali turėti E. Kusaitė?). Komisijos taip pat nurodyta: Tačiau prokurorų etikos kodekso normų pažeidimo nenustatė, tik rekomendavo tam prokurorui išvadas ir vertinimus tarnybinėje veikloje pateikti taip, kad būtų išvengta klaidingo interpretavimo viešoje erdvėje. (www. delfi.lt, 2010-09-17).
Nuomonė iš šalies
Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius: Visos šios instancijos veikia kaip viena sistema ir viena kryptimi, viskas apversta aukštyn kojomis, ir ne teismas yra pagrindinė grandis šioje sistemoje, kaip turėtų būti, o slaptoji politinė policija, kuri inicijuoja tam tikras bylas, surenka aibę kompromato, paskui jį atiduoda prokurorui, kuris daro viską, kad tą kompromatą įteisintų pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, atiduoda į teismą, ir teismas uždeda antspaudą. /…/ Sistema išsigimusi ta prasme, kad suaugusi slaptoji politinė policija (VSD), prokuratūra ir teismai. /…/ Dėl slaptųjų agentų, tai Europos Žmogaus Teisių Teismas sako, kad slaptųjų agentų parodymai negali būti arba vieninteliai, arba pagrindiniai kaltės įrodymai, ypač jeigu žmogus yra kaltinamas sunkiais nusikaltimais. („Laisvas laikraštis“, 2011-05-28, 10/11).
Išvados
1. Jeigu patvirtintume kaltinimą, tai jis neatitinka 1977 m. sausio 27 d. Europos konvencijos dėl terorizmo, nes nekalba apie karinius pasipriešinimo veiksmus, o inkriminuojama veika būtų kombatantinė.
2. Tai patvirtintų ir JAV Senato 2000 m. vasario 24 d. rezoliucija „Taikus konflikto Čečėnijoje sprendimas“: „Atsižvelgiant į tai, kad Čečėnijos žmonės turi įstatymų teisę gintis nuo Rusijos Federacijos Vyriausybės jėgos naudojimo /…/“ O ten žuvęs mūsų savanoris L. Vėlavičius – irgi teoristas?
3. Byloje figūruoja 11–15 tomų, gautų iš FSB. Kiek tai patikima, jeigu turimoje medžiagoje nurodyta, kad vienas kaltinamasis buvo mušamas?
4. Ar apskritai VSD ir prokuratūra galėjo bendrauti su FSB ne pagal Teisinės pagalbos sutartį su Rusija?
5. Ar Lietuvos institucijos elgiasi teisiškai, istoriškai, politiškai ir morališkai pamatuotai atvirai gindamos Rusijos kolonijinį karą Čečėnijoje?