Alia Zinkuvienė | „Respublika“
Išsiaiškinti, kas „Lietuvos rytui“ nutekino informaciją apie teisėsaugos institucijų prieš banką „Snoras“ planuojamus veiksmus, Generalinei prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai tapo neįveikiama užduotimi. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus duomenimis, šis asmuo nustatytas, tačiau tai nepalanku generaliniam prokurorui Dariui Valiui, ir ne tik jam. Todėl tyrimas ir įstrigo.
Prokuratūra bijo interpretacijų
Praėjo jau daugiau nei dveji metai, o ikiteisminio tyrimo terminai kas tris mėnesius vis nukeliami į ateitį.
Visas pajėgas metę į Valstybės saugumo departamento įbruktą versiją, esą slaptą informaciją dienraščiui nutekino vienas iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų Vytautas Giržadas, prokurorai patyrė fiasko. Po spektakliais virtusių kratų pareigūno namuose, pompastiškai pareikštų įtarimų, slaptų sekimų, tyrimų melo detektoriumi ir daugybės apklausų pernai gegužę Generalinei prokuratūrai teko viešai pripažinti, kad V.Giržadas jokio įstatymo pažeidimo ar nusižengimo nepadarė.
Nuo to laiko jokio kito įtariamojo byloje neatsirado, o iki pastarąjį kartą pratęsto tyrimo baigties termino – balandžio 20-osios – lieka vos mėnuo.
Tačiau tyrimą kontroliuojantis Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis greitos jo baigties nežada.
„Įtarimai niekam nėra pareikšti, – teigė prokuroras. – Tyrimas dabar pakankamai išsiplėtęs – ir versijų daug, ir reikia taikyti daug įvairių ikiteisminio tyrimo veiksmų, tai negaliu prognozuoti, kada baigsime“.
Kiek tiriama versijų, jis skaičiuoti atsisakė, tik tarstelėjo: „Daug žmonių žinojo, todėl ir daug versijų…“
Tie žmonės ne bet kokie, o teisėsaugos pareigūnai, kuriais visuomenė kaip tik turėtų pasitikėti. Pasak S.Stulginskio, būtent tai ir apsunkina patį ikiteisminį tyrimą.
„Jeigu nusikalstamą veiką padaro pareigūnas, tai jis jau žino kaip ir randa, kaip ją nuslėpti. Todėl mums su tyrėjais labai sunku. Čia nėra paprastas spontaniškas nusikaltimas, kurį galima greitai atskleisti“, – pripažino S.Stulginskis.
Spaudimo iš savo vadovybės greičiau užbaigti tyrimą jis tvirtino nejaučiantis. Greičiau atvirkščiai.
„Nespaudžia… Reikia tiesiog atlikti visus įmanomus veiksmus, kiek mes galime pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, ir tada jau spręsim…“ – sakė prokuroras, tačiau daugiau tyrimo detalių neatskleidė. Esą kad nebūtų interpretacijų.
Parodymus kurpė net žmogžudys
Buvęs FNTT vadovas, stojęs ginti neteisėtai persekioto savo pavaduotojo V.Giržado ir kartu su juo prieš organizuotą puolimą atsilaikęs dabartinis Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius įsitikinęs, kad informacijos apie veiksmus prieš „Snoro“ banką nutekinimo byla yra akivaizdus Generalinės prokuratūros vadovo D.Valio nekompetencijos įrodymas.
„Nuo pirmos minutės jis net pirmo kurso teisės studentui nesuprantamu būdu pavedė tirti nusikaltimą ne ikiteisminio tyrimo, o žvalgybos institucijai (VSD – red. past.). Čia ne tik profesinės patirties, žinių stoka. Logiška, kad D.Valiui pristigo ir savarankiškumo“, – generalinio prokuroro nuolankumą nurodymams iš Prezidentūros priminė V.Gailius.
Jis užsiminė ir apie sovietinio KGB metodus, kurie esą buvo taikyti minėtame tyrime, kai buvo persekiojamas V.Giržadas.
„Įtarimai V.Giržadui, kurie paskui nepasitvirtino, buvo grindžiami žmogžudžio, nuteisto už dviejų žmonių nužudymą, parodymais, beje, įslaptintais. Tie parodymai grindžiami laikotarpiu, kai tas asmuo atlikinėjo bausmę“, – sakė V.Gailius.
Negana to, jo žiniomis, byloje bandyta įkalinimo įstaigose esančius prekeivius narkotikais įkalbinti duoti parodymus, kuriais būtų buvę grindžiami neteisėti įtarimai.
„Kai naudojami su žmogaus teisėmis prasilenkiantys metodai, KGB metodai ir teisėtumo kontrolės šioje byloje jau nebėra, turime ir atitinkamą rezultatą – dėl prokuratūros nekompetencijos neatskleistas nusikaltimas“, – konstatavo V.Gailius.
Atsiėmė lėšas iš „Snoro“
Parlamentaro žiniomis, informacijos apie planuojamus veiksmus prieš „Snorą“ nutekinimo bylos tyrėjai prisikapstė prie tam tikrų asmenų, glaudžiai susijusių su Generalinės prokuratūros pareigūnais, kurie kitą dieną po to, kai prokuratūroje buvo gauta Lietuvos banko medžiaga apie „Snorą“, iš savo sąskaitų šiame banke išsiėmė draudžiamąją 100 tūkst. eurų ribą viršijančius aktyvus.
„Taip pat yra duomenų, yra ir liudytojų parodymai apie konkretų asmenį, kuris po Generalinėje prokuratūroje vykusio pasitarimo apie ikiteisminio tyrimo veiksmus atskleidė šiuos duomenis. Tačiau ši informacija yra nepalanki D.Valiui, todėl prokuratūros veikla ties ta riba sustojo“, – teigė V.Gailius.
Šio konkretaus asmens jis neįvardijo, bet priminė praėjusios kadencijos Seimo Antikorupcijos komisijos atliktą neteisėto V.Giržado ir V.Gailiaus atleidimo iš pareigų parlamentinį tyrimą.
„Komisija buvo įvardijusi dėl informacijos nutekinimo kaltus asmenis. Ir neklydo, – sakė V.Gailius. – Manau, kad tam tikrus žingsnius šiame tyrime galėtų paspartinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kartu su Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija. Aš jiems padėsiu“.
Ratas apsisuko
FNTT vadovų atleidimo iš pareigų skandalą tyrusi Seimo Antikorupcijos komisija dar 2012 m. įtarė, kad informaciją „Lietuvos rytui“ nutekinti galėjo generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, kuris ir organizavo pasitarimą apie situaciją banke „Snoras“. Mat D.Raulušaičio žmonos dėdė Algimantas Budrys yra dienraščio vadovo pavaduotojas, be to, ir generalinio prokuroro pavaduotojo uošvis taip pat buvo darbo santykiais susijęs su dienraščiu.
Tuomet D.Valys mūru stojo už savo pavaldinį, pareiškė, kad D.Raulušaitis nusišalino nuo ikiteisminio tyrimo dėl informacijos nutekinimo, be to, buvo tikrintas melo detektoriumi.
Ar parlamentarai nesuklydo, aiškinsis dabartinio Seimo komisija, kuriai pavesta ištirti galimą neteisėtą įtaką valstybės pareigūnams.