Taip „Lietuvos ryto“ televizijos pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Laimutės Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas pakomentavo Seimo statuto pažeidimus, įvykdytus birželio 19 dieną Seime balsuojant dėl Neringos Venckienės apkaltos (kalba netaisyta):
Seimo statute yra numatyta, kad Seimo narys apie apkaltą turi būti informuojamas raštu. Tačiau šiuo atveju neaišku, ar tie laiškai, kurie buvo siųsti Venckienei, pasiekė adresatą. Jeigu iš tiesų Neringa Venckienė negavo raštiškos informacijos apie apkaltos procedūrą, ar, jūsų manymu, pati procedūra dėl to negali būti pažeista? Ji po to gali kreiptis į teismus ir reikalauti kompensacijos už tai.
Aš manyčiau, mes negalime kiekvieno įstatymo vertinti absoliučiai tiktais pažodžiui ar paraidžiui, kaip yra pasakyta. Mes vis dėlto turėtume taikyti tą įstatymą protingai.
Šiuo atveju, jeigu paimsime mes teismo posėdžiuose, tai ten yra truputėlį plačiau žiūrima, kokia forma būtų galima informuoti suinteresuotą šalį apie teismo posėdį. Tai šiuo atveju apie Seimo apkaltos procesą, kuris vyksta. Jis yra viešas, ji, kaip Seimo narė, privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose, komiteto posėdžiuose, tačiau ji to nedaro.
Jeigu prisiminsim, kokiomis aplinkybėmis ji pabėgo ir pasislėpė nuo teisėsaugos, ir išvyko iš Lietuvos, tai mes puikiai žinome, kad šiuo atveju jinai ne tik kad kažkur pabėgo ir gyvena sau ramiai, bet aš manau, kad ji labai akylai stebi procesus, kurie vyksta Lietuvoje, kadangi visi tie procesai – ir teisiniai, ir politiniai – tiesiogiai liečia ją. Ir aš manau, kad viešas pareiškimas, kitom priemonėm informavimas jos apie šią procedūrą, galų gale, jos pareiga dalyvauti Seimo posėdžiuose, tai neatleidžia nuo atsakomybės kaip Seimo nario, kuris sulaužė priesaiką. Ir iš kitos pusės, mes negalim sakyti, kad šiuo atveju nebuvo imtasi visų priemonių, kad ji būtų tinkamai informuota. O tai, kad jai nesugeba įteikti raštu, neturėtų būti kliūtis išspręsti tokį opų klausimą. Galų gale, aš manau, kad tas klausimas jau senai turėjo būti išspręstas.
Visą žurnalistės Daivos Žeimytės pokalbį su „protingai“ įstatymus taikančiu advokatu apie pirmąją Lietuvoje apkaltą už akių žiūrėkite ČIA.
Daugiau apie advokato G. Černiausko „protingą“ ir nepažodinį įstatymų taikymą, pavyzdžiui, įtikinėjant teismą, kad 2012 metų gegužės 17 dieną nešdamas mergaitę iš jos gimtųjų namų į nežinią jis tik taip laikė rankas, kad liudytojai galėję jas matyti laikant, bet laikymo tikslą dešimtys liudytojų supratę neteisingai:
Advokato G.Černiausko smurtas prieš mergaitę
Interviu su advokatu G. Černiausku fragmentas
Klaipėdos teismai: melagingai liudydamas advokatas G. Černiauskas nemelavo
Kas verčia prokurorą A.Giniotį akiplėšiškai meluoti?
Garliavos istorija suvienijo tris jos dalyvius: antstolę, advokatą ir ir eksprokurorą
Darius Kuolys: gelbėdama advokatą G. Černiauską teisėtvarka stumia Lietuvą į sovietinę tikrovę