Vytas Varungis | respublika.lt
Valdantieji vis stipriau pančioja visuomenę – Galimybių pasai (GP) net vaikams, kone priverstinis skiepijimas, testavimai, neadekvačios baudos ir kiti brutalūs pasikėsinimai į žmogaus prigimtines ir neliečiamas teises. Kodėl neslūgsta isterija dėl pandemijos ir vėl grasinama karantinu? Advokatas prof. dr. Ignas Vėgėlė įsitikinęs: šiuo metu ydingiausia mūsų teisinės sistemos grandis – teisėkūra. Tik tinkamai veikianti jos sistema galėtų iš anksto užkirsti kelią neteisėtiems „pandeminiams” teisės aktams.
Mūsų teisinė sistema eižėja. Kuri jos grandis pažeidžiamiausia? – „Vakaro žinios” klausė I.Vėgėlės.
Jei Lietuvos teisinę sistemą apibrėžtume plačiąja prasme – kaip visuomenės ir valstybės santvarkos sudėtinę dalį – tai, mano įsitikinimu, daugiausia rūpesčių šiuo metu kelia teisėkūros procesai. Kalbu tiek apie teisės aktų, kuriuos priima vykdomosios valdžios institucijos, tiek apie įstatymų leidybą.
Teisėkūros pagrindų įstatyme numatomi labai aiškūs reikalavimai: teisėkūros subjektai, rengdami teisės aktus, privalo įvertinti numatomo teisinio reguliavimo poveikį ir visas galimas jo alternatyvas, privalo įsitikinti esamo teisinio reguliavimo reikalingumu ir tinkamumu, turi atlikti jo stebėseną, visose teisėkūros stadijose konsultuotis su visuomene. Akivaizdu, kad daugelio šių reikalavimų netenkina dalis „pandeminių” teisės aktų. Jei tai būtų pirmasis pandemijos pusmetis, galėtume užmerkti akis, tačiau kai ekstremaliosios padėties sąlygomis gyvename jau dvejus metus – tokia situacija nėra priimtina.
Ar galime kalbėti apie įstatyme numatytą reikalavimą privalomai konsultuotis su visuomene, jei operacijų vadovas ar kitas pareigūnas vienasmeniškai per žiniasklaidą nurodo kaskart besikeičiančius teisių ribojimus? Ar išaiškinamos (ir apskritai ar svarstomos) alternatyvos, ar įsitikinama teisinio reguliavimo reikalingumu ir tikslingumu? Čia galima vardinti begales pavyzdžių: GP vaikams, skirtingos testavimo galimybės GP gauti ir dirbti, mokamas ir nemokamas testavimas priklausomai nuo to, ar asmuo vakcinuotas, ar ne, skirtingi reikalavimai viešiems renginiams, pavyzdžiui, užvertos darželių ir mokyklų durys Kalėdų šventėms ir greta vykstantys daugiatūkstantiniai koncertai arenose, nenustatant tokiems renginiams net atstumų laikymosi ar maksimalaus asmenų skaičiaus ir t.t.
Kokios pagrindinės teisėkūros spragos?
2018 m. Valstybės kontrolė paskelbė 2014-2017 m. teisėkūros proceso valstybinį auditą. Tuo metu jai vadovavo Arūnas Dulkys, šiuo metu einantis sveikatos apsaugos ministro ir operacijų vadovo pareigas. Tuomet nustatyta, kad pirmiausia nesiimama pakankamų veiksmų, jog būtų įvertinta, ar galiojantys teisės aktai vis dar tinkami teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Antra, rengiant teisės aktų projektus, neįvertinamos arba tik formaliai įvertinamos galimos numatomos teisinio reguliavimo pasekmės. Trečia, teisės aktų gausa ir įstatymų priėmimas, svarstant skubos ir ypatingos skubos tvarka, nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Seimui pateiktų įstatymų projektų. Ketvirta, į teisėkūros procesą per mažai įtraukiama visuomenė, trūksta viešumo ir skaidrumo.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.