Pareigūnų elgesys su trispalve mosavusia lietuvių kalbos mokytoja – jos sulaikymas ir išgabenimas į policijos komisariatą, sužalojimai, dėl kurių ji kreipėsi į gydymo įstaigą – sulaukė ne tik pasmerkimo, bet ir iškėlė daug klausimų. kokiu pagrindu pareigūnai sulaikė moterį, jei mosavimas vėliava nėra nusikaltimas? kodėl būtent iš moters pareikalauta prisistatyti? kodėl ji išgabenta į policijos komisariatą?
TV3.lt paprašytas pakomentuoti įvykio aplinkybes, Vilniaus universiteto baudžiamosios teisės dėstytojas, advokatas dr. Remigijus Merkevičius pareiškė neįžvelgiąs jokio moters nusikaltimo ir buvo įsitikinęs, kad jos sulaikymui pagrindo nebuvo.
Visų pirma jis patvirtino: kad policija gali sulaikyti žmogų tikturėdama tam pagrindą, t.y. asmenį sulaikyti galima tik tada, kai jis daro pažeidimą, arba kai sulaikymu siekiama surašyti administracinio nusižengimo protokolą.
„Pareigūno nurodymas arba reikalavimas turi būti teisėtas, nes tik už teisėtų nurodymų nevykdymą gali kilti kažkokia atsakomybė. Jeigu policijos reikalavimas neteisėtas, niekas tokių reikalavimų vykdyti neprivalo. Juo labiau niekas už tai bausti negali“, – tv3.lt kalbėjo R. Merkevičius.
Teisininko teigimu, jei žmogus tiesiog stovi gatvėje ir mosuoja vėliava, jis nieko blogo nedaro, nebent vėliava yra draudžiama, pavyzdžiui, nacistinė. „Bet, jeigu tai yra Lietuvos Respublikos vėliava, tai nėra nusižengimas, čia jokio nusižengimo nėra“, – sakė pašnekovas.
Kita incidento metu policininkų „nusikaltimu“ palaikyta aplinkybė – keturių žmonių buvimas vienoje erdvėje buvo palaikytas susirinkimu ir pavadintas nesankcionuotu mitingu.
Pagal Susirinkimų įstatymą susirinkimo organizatoriai turi pareigą laisva forma pranešti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, jei numatoma, kad jame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Jei susirinkime ketina dalyvauti daugiau nei 15 žmonių, dalyviai iki susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą.
Tačiau R. Merkevičius pabrėžia, kad reikėtų vertinti, ar keturių žmonių susibūrimas turėjo mitingui būdingų požymių: ar buvo organizuotas, ar turėjo tikslą, ar buvo prieš ką protestuoti. Jei susitikimas tokių bruožų neturėjo, vertinama, kad pavienis žmogus mosuoja gatvėje su vėliava. Ir tiek.
Vertindamas policijos veiksmus, R. Merkevičius kėlė klausimą, ar policininkas apskritai turėjo teisę reikalauti moterį prisistatyti. „Nes tada situacija būtų tokia pati, kad policininkas bet kurį gatvėje gali sustabdyti ir sakyti: duok savo asmens dokumentą. Jeigu mes kalbame apie normalią, sveiką, demokratinę valstybę, taip būti negali. Policininkas riboti žmogaus judėjimo laisvę gali tik turėdamas tam tikrą įtarimą, kad jis padarė kažką blogo“, – pabrėžė advokatas.
Tiesa, savaitgalį policijos išplatintame pranešime teigė, kad pareigūnai įtarė, jog moteris galėjo būti susijusi su vandalizmu Trispalvės alėjoje. „Na ir kas? Jeigu jie įtarė, kad žmogus galėjo užsiimti vandalizmu, tai jie jau žinojo jo asmenybę. Tai reiškia ir neįtarė. Aš įtariau, kad jis gali užsiimti vandalizmu, nors nežinau, kas jis yra, – tai viena nesąmonė. Arba aš įtariu ir žinau, kas jis yra, bet prašau nustatyti jo asmenybę. Vėlgi gaunasi kalambūras. Čia kažkas ne visiškai taip“, – svarstė R. Merkevičius.
Visą advokato komentarą galite rasti tv3.lt portale ČIA.