Diskusijoje apie bankų bei prekybos centrų mokesčius stebina du dalykai.
Pirmasis, bankų ir prekybos centrų socialinės atsakomybės, solidarumo su visuomene stoka ir iš karto pasipylę grasinimai bei spaudimas politikams, kad mokestinę naštą perkels ant pirkėjų ar paslaugų vartotojų pečių.
Bet yra ir kitokių pavyzdžių. Antai, Švedijoje įvedant bankų mokestį, kurio lėšos bus panaudotos Švedijos gynybos stiprinimui (tuo žingsniu planuojama papildomai surinkti apie 500 milijonų eurų į Švedijos gynybos biudžetą), kalbama, kad tai socialiai atsakingas mokestis, leisiantis milžiniškus pelnus, kuriuos uždirba bankai, skirti visuomenės saugumo labui.
Tas pat su Lenkijoje esančiu prekybos centrų mokesčiu – jo įvedimas buvo reikalingas, kad Lenkija užtikrintų vaiko pinigų mokėjimą. Kaip, beje, vaiko pinigų didinimui šie mokesčiai reikalingi ir Lietuvoje.
Antra, nesolidu manipuliuoti tarptautiniais teismais ir kurti įspūdį, kad neva prekybos centrų mokestis yra neteisėtas, pažeidžiantis ES teisę.
2019 m. gegužės 16 d. ES Teisingumo Teismas pripažino Lenkijoje esančio prekybos centrų mokesčio teisėtumą, kartu išaiškindamas, kad toks mokestis gali būti progresinis, t.y. skirtingas tarifas gali būti taikomas priklausomai nuo apyvartos.
„Iš tiesų, pagrįstai galima manyti, kad didelę apyvartą generuojanti įmonė įvairių masto ekonomijų dėka gali patirti proporcingai mažesnių sąnaudų nei mažesnę apyvartą generuojanti įmonė, nes fiksuotosios vieneto sąnaudos (pavyzdžiui, susijusios su pastatais, turto mokesčiais, materialiu turtu, personalo sąnaudomis) ir kintamosios vieneto sąnaudos (pavyzdžiui, pradinės žaliavos) didėjant veiklos apimčiai mažėja, ir todėl ji gali gauti santykinai daugiau pajamų ir dėl to mokėti santykinai daugiau apyvartos mokesčių“, – byloje konstatavo ES Teisingumo Teismas.