Trečiadienį portalas Delfi.lt kaip pagrindinę žinią paskelbė žurnalisto ir LGBT aktyvisto Mindaugo Jackevičiaus straipsnį skambiu pavadinimu „Nauja Sveikatos komiteto pirmininkė: šita liga – Dievo bausmė už padarytą blogį“, kuriame pristatomas neva atliktas žurnalistinis tyrimas. Jo objektu tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovės, teologijos mokslų daktarės Agnės Širinskienės, išrinktos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke, 2004 m. Vytauto Didžiojo universitete apginta disertacija „AIDS paaštrintos sveikatos apsaugos problemos ir jų sprendimo etinė-moralinė atsakomybė“ (disertacijos mokslinis vadovas – kunigas, prof. dr. Andrius Narbekovas).
Jau pats Delfi.lt žurnalisto straipsnio pavadinimas „Nauja Sveikatos komiteto pirmininkė: šita liga – Dievo bausmė už padarytą blogį“ pasako, ko ir kodėl mokslo darbe ieškota ir ką „pavyko“ rasti. Pakalbinti pačią apkalbamąją „žurnalistinio tyrimo“ autorius prasmės nematė.
Įdomi detalė – straipsnis pasirodė likus kelioms valandoms iki Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio, kuriame buvo numatyta svarstyti PSDF biudžetą, t.y. kaip bus paskirstyta 2017 metams numatyta 1 603 886 000 Eur suma.
Dr. Agnė Širinskienė savo atsakymą paskelbė Veidaknygėje. Juo dalijamės ir su Tiesos.lt skaitytojais.
Manau, kad turėčiau pateikti šiandieniniame Delfi straipsnyje cituojamų ištraukų iš mano disertacijos autentiškas interpretacijas.
Taigi, pirma. Mano disertacijos esmė ir buvo parodyti, kad AIDS/ŽIV nėra Dievo bausmė. Krikščionybė, ir ypač povatikaninė teologija, niekada tiesmukai netapatino (ir netapatina) ligos su bausme. Toks tapatinimas padarytų bet kokią Bažnyčios pagalbą ligoniams neįmanomą. Priešingai, Bažnyčia visada rūpinosi ir rūpinasi ligoniais (spėkime, kas buvo pirmieji ligoninių steigėjai Europoje – ogi vienuolynai).
Ir, antra, disertacijoje teigdama, kad AIDS/ŽIV nėra Dievo bausmė, siekiau dar labiau paskatinti krikščionišką veikimą ir Bažnyčios rūpestį sergančiais AIDS žmonėmis, deklaruoti pagarbą jų žmogiškajam orumui. Kaip žinia, krikščioniškos bendruomenės, ypač tose šalyse, kur ŽIV yra pasiekusi didžiulės epidemijos lygmenį, aktyviai užsiima sergančiųjų AIDS slauga, mirusiųjų nuo AIDS tėvų paliktų našlaičių priežiūra. Tai didžiulis indėlis į tai, kad socialiai atskirti ir ligos ištikti žmonės jaustųsi saugūs ir orūs.
Tuo tarpu noriu pakviesti visus žurnalistus – būkime socialiai atsakingi. Artėja gruodžio 1-oji, pasaulinė AIDS diena. Neeskaluokime diskusijų, kurios skleistų gandus apie tariamas Dievo bausmes ir galėtų paskatinti žmonių, kurie yra šalia mūsų ir kurie yra paliesti sunkios ir, deja, neišgydomos ligos, stigmatizaciją.
P.S. Nuoširdžiai tikiuosi, kad mano teisės magistro darbas apie atsargumo principą Europos Sąjungos teisėje taip pat susilauks panašaus susidomėjimo ir diskusijų 🙂