Airijos laisvės partijos pirmininkas Hermanas Kelis (Hermann Kelly) išskirtinai Remix News portalui rašo apie naujojo airių nacionalizmo, pasisakančio už asmens laisvę, taiką, gerovę ir nacionalinį suverenumą, suklestėjimą.
Pasaulis pradeda pastebėti, kad Airijoje vis dažniau rengiami ir tampa vis masiškesni mitingai dėl imigracijos. Daugelis žmonių klausia, kodėl tai vyksta?
Būdingas airių elgesys – tai ne tik žaidimas skaičiais, bet ir kur kas daugiau.
Tačiau skaičiai yra stulbinantys. 2022 m. valstybė išdavė daugiau kaip 286 000 naujų socialinio draudimo (PPS) numerių. Mažiau nei 23 proc. arba 65 000 jų atiteko Airijoje gimusiems žmonėms. Socialinio draudimo numerių, suteiktų asmenims iš kitų ES šalių ir iš ES nepriklausančių šalių, buvo išduota daugiau nei Airijos piliečiams.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 1990 m. Pietų Airijos gyventojų skaičius padidėjo 46 proc. – nuo 3,5 mln. iki šiandieninių daugiau nei 5 mln. žmonių – akivaizdu, kad Airijoje vyksta dramatiški demografiniai pokyčiai, ypač turint mintyje tai, kad šiuo metu vienai moteriai tenka 1,5 vaiko. Daugiau apie tai vėliau.
Tačiau niekas niekada neklausė Airijos žmonių, ar jie sutinka su naujuoju Airijos apgyvendinimu arba su jos kolonizacija. Anksčiau, XVII amžiuje, tai jau buvo daroma, ir vietiniams gyventojams tai ne itin pasiteisino.
Pastaruosius du mėnesius vis dažniau rengiami mitingai prieš be atrankos leidžiamą ir nekontroliuojamą imigraciją. Mitinguose dalyvauja daugiausia dirbančiųjų klasės žmonės ir susirūpinę tėvai, nerimaujantys, ar jų vaikai ateityje galės išsinuomoti butą ar net saugiai išeiti pasivaikščioti savosios bendruomenės ribose. Priešingai nei vyriausybės finansuojamų NVO aktyvistai, prieš atviras sienas protestuojantys vidurinės klasės atstovai – #MakeIrelandSafeAgain mitingo dalyviai dažnai yra jaunos moterys su vežimėliais ir vaikais. Iš tiesų populiarus mitingus simbolizuojantis memas yra moteris, stumianti vežimėlį. Iki šiol mitingai prieš nekontroliuojamą imigraciją buvo išskirtinai taikūs ir geranoriški. Pasitaikė smurto atvejų, bet tik iš kraštutinių kairiųjų kontrprotestuotojų, kurie tris kartus per tris savaites automobiliu rėžėsi į mitingo dalyvius. Vienam marksistų fanatikui jau pateikti kaltinimai dėl to, kad praėjusią savaitę per mitingą East Wall rajone, Dublino centre automobiliu rėžėsi į taikų protestuotoją ir sukėlė pavojų gyvybei.
Žmonės protestuoja prieš vyriausybės vykdomą imigracijos politiką, kuri praktiškai reiškia atvirų sienų chaosą. Diskusijos apie imigraciją Airijoje dešimtmečiais pagrindinės politinės ir žiniasklaidos klasės buvo daugiau ar mažiau draudžiamos, tačiau šiuo metu televizijos laidos šiuo klausimu pasirodo dažniai ir greitai.
Pavyzdžiui, ketvirtadienį per valstybinio transliuotojo RTE laidą Prime Time paaiškėjo, kad daugiau kaip 60 proc. asmenų, atskrendančių į Dublino oro uostą prašyti prieglobsčio, sako, kad pasą jie pametė tarp įlipimo į lėktuvą ir atvykimo į Dublino muitinės kioską. Prie jų prisideda grupė pateikusių suklastotus dokumentus. Taigi visiškai aišku, kad Tarptautinės apsaugos procedūra Airijoje yra visiškai apeinama.
Tas pats pasakytina ir apie 70 000 ukrainiečių, kurie Airijoje iš karto gauna pabėgėlio statusą. Nors valstybė Airijos žmonėms sakė, kad tai bus tik moterys ir vaikai, vietoj to 39 proc. į Airiją atvykstančių ukrainiečių yra jauni vyrai, neabejotinai dešimtmečiais jaunesni nei 60 metų, o daugelio akcentai ir „saulės įdegis” rodo, jog jie visai ne iš Ukrainos. Daugelis žmonių mano, kad politinė klasė leidžia savo šalį klaidinti ir apgaudinėti, todėl šalies rajonai tampa daug pavojingesni. Per pastaruosius dvejus metus įvyko daugybė sužeidimų peiliu, žmogžudysčių ir išprievartavimų.
Vyriausybės atvirų sienų imigracijos politiką kursto Sinn Fein partijos kairiojo sparno opozicija, leiboristai ir partija Žmonės svarbiau už pelną, kurių mantra galėtų būti tokia: „Britai lauk, visi kiti – šen vidun”. Iš jų trykšta kultūrinė neapykanta sau ir hibernofobija (antiairiškos nuotaikos, – red.), apsirengusi patologiniu altruizmu užsieniečiams.
Imigracijos krizė Airijoje prisidėjo prie didelės būsto krizės. Augant į Airiją atvykstančių imigrantų skaičiui, didėjo ir namų bei butų paklausa, o kartu su paklausa augo ir būsto bei nuomos kainos. Savo ruožtu, kadangi iš saugių šalių, tokių kaip Gruzija ir Albanija, atvyksta vis daugiau žemos kvalifikacijos migrantų, prašančių prieglobsčio, su jų maršrutais oro uostuose kertasi daugelio aukštos kvalifikacijos airių jaunimo keliai, kai šie išskrenda į šalis, kuriose airių absolventai gali rasti gerai apmokamą darbą ir kur jie gali sau leisti įsigyti namą bei sukurti šeimą. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl į mitingus atvyksta tiek daug mamų su vaikiškais vežimėliais.
Tačiau po paviršiuje matomais mitingais vyksta kai kas daug gilesnio. Daugeliui šiuose mitinguose dalyvaujančių žmonių rūpi ne tik jų bendruomenių saugumas ir garantijos, ne tik tai, ar jų vaikai ateityje galės įsigyti būstą. Jei pažvelgsime giliau, taps aišku, kad Airijoje prasideda kultūrinis karas.
Vienoje pusėje turime patriotiškai nusiteikusius dirbančiųjų klasės žmonės, kurie myli Airiją, ir kurie yra jei ne praktikuojantys katalikai, tai bent jau prijaučiantys krikščioniškajam mokymui, norintys spręsti, ko jų vaikai bus mokomi mokykloje. Jie atsargūs, netgi priešiški tam, kad valstybė jų vaikams primestų translytiškumo ideologiją. Šie žmonės instinktyviai maištauja prieš mintį, kad juos kontroliuoja svetimi – didieji biurokratai, didžiosios technologijų įmonės, didieji bankai ir didžiosios farmacijos kompanijos. Jie norėtų, kad jų įstatymus kurtų ir sienas kontroliuotų žmonės, kuriuos jie išrenka į parlamentą Dubline. O svarbiausia, jie mano, kad įstatymai, kurie turėtų būti kuriami Dubline, turėtų būti naudingi Airijos žmonėms.
Neatėjome į šią Žemę tam, kad suteiktume nemokamą būstą, sveikatos priežiūrą ir švietimą likusiam pasauliui. Airija yra daugiau nei šlapia uola vidury Atlanto vandenyno, pilna šaknų ir tautybės neturinčių vartotojų bei gamintojų. Ne. Airija yra mūsų namai, o ne pelningi nakvynės namai. Esame airiai, esame žmonės ir tauta, su šia žeme mus sieja istorija ir kultūra, tikėjimas ir šeima. Esame nacija, o ne kolonija, ir neleisime, kad Airijai būtų įvykdytas antroji kitų apgyvendinimo banga.
2018 m. lapkritį Airijos laisvės partija prie Airijos parlamento surengė mitingą prieš Jungtinių Tautų migracijos paktą, kuris nagrinėja nelegalios migracijos klausimą – tiesiog vienu plunksnos brūkštelėjimu visa tai buvo įteisinta, o sienos tapo praktiškai beprasmės. Tai, kas prasidėjo nuo nedidelio 150 žmonių būrio, tapo pirmuoju sėkmingu centro dešinės mitingu Airijoje per daugelį dešimtmečių. Kas užsimezgė kaip mažutė gilė, pradėjo leisti šaknis ir augti. Dabar vis daugiau žmonių dirba kad prasidėtų naujas Airijos nacionalinis suklestėjimas, kai ir vėl galės įsitvirtinti ir augti asmens laisvė, taika, gerovė ir nacionalinis suverenitetas.
Šaltinis: Remix News