Hermann Kelly
Išskirtinai „Remix News” Airijos laisvės partijos pirmininkas Hermanas Kelly rašo apie naujo airių nacionalizmo už asmens laisvę suklestėjimą. Rrašo apie besitęsiančią Airijos imigracijos krizę ir apie tai, kodėl visuomenėje auga pyktis.
Pasaulis pastebi, kad Airijoje vis dažniau rengiami ir vis didesni mitingai imigracijos klausimu. Daugelis žmonių klausia, dėl ko tai vyksta?
Kaip ir būdinga airiams, tai ne vien žaidimas skaičiais, tai kur kas daugiau.
Tačiau skaičiai stulbina. 2022 m. valstybė suteikė daugiau kaip 286 000 naujų socialinio draudimo (PPS) numerių. Mažiau nei 23 proc. arba 65 000 jų atiteko Airijoje gimusiems žmonėms. Socialinio draudimo numerių, suteiktų asmenims iš kitų ES šalių ir iš šalių, kurios nepriklauso ES, išduota daugiau nei Airijos piliečiams.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nuo 1990 m. Pietų Airijos gyventojų skaičius išaugo 46 proc. nuo 3,5 mln. iki daugiau nei 5 mln. žmonių, akivaizdu, kad Airijoje vyksta dramatiški demografiniai pokyčiai, ypač turint galvoje, kad mūsų gimstamumo rodiklis tėra 1,5 vaiko vienai moteriai. Bet apie tai vėliau.
Tačiau niekas niekada neklausė Airijos gyventojų, ar jie sutinka su naująja Airijos plantacija arba kolonizacija. Taip jau buvome darę XVII amžiuje, beje, vietiniams gyventojams tai ne itin gerai pavyko.
Per pastaruosius du mėnesius mitingai prieš nekontroliuojamą, netikrinamą imigraciją dažnėja ir didėja. Juose dalyvauja daugiausia darbininkų klasės žmonės ir susirūpinę tėvai, nerimaujantys, ar jų vaikai ateityje galės saugiai išsinuomoti butą ar net vaikštinėti saugūs savo bendruomenėje.
Priešingai nei vyriausybės finansuojamų nevyriausybinių organizacijų darbuotojų, gausiai susirenka viduriniosios klasės atstovai, protestuojantys dėl atvirų sienų,
#MakeIrelandSafeAgain mitingo dalyviai dažnai būna jaunos moterys su vežimėliais ir vaikais. Iš tiesų, populiarius mitingus simbolizuojantis memas yra moteris, stumianti vežimėlį. Iki šiol mitingai prieš nekontroliuojamą imigraciją buvo labai taikūs ir geranoriški. Buvo smurto atvejų, bet tik dėl kraštutinių kairiųjų protestuotojų, kurie per tris savaites tris kartus automobiliu rėžėsi į mitingo dalyvius. Vienam marksistų fanatikui jau pateikti kaltinimai dėl to, kad praėjusią savaitę per mitingą Rytų sienoje, Dublino centre, automobiliu rėžėsi į taikų protestuotoją, sukeldamas pavojų jo gyvybei.
Žmonės protestuoja prieš vyriausybės imigracijos politiką, kuri praktiškai reiškia atvirų sienų chaosą. Diskusijos apie imigraciją Airijoje dešimtmečius pagrindinės politinės ir žiniasklaidos priemonėse buvo daugiau ar mažiau ribotos, bet šiuo metu jos televizijos laidose kyla gana netikėtai ir dažnai.
Pavyzdžiui, ketvirtadienį per valstybinio transliuotojo RTE laidą „Prime Time” paaiškėjo, jog daugiau nei 60 proc. prieglobsčio prašytojų, skrendančių į Dublino oro uostą, teigia nuo įlaipinimo į lėktuvą iki atvykstant į Dublino muitinės skyrių yra pametę pasus. Viena grupė pateikė suklastotus dokumentus. Tad visiškai aišku, kad Airijoje yra apeinama Tarptautinės apsaugos procedūra.
Tas pats pasakytina ir apie maždaug 70 000 ukrainiečių, kurie Airijoje iš karto gauna pabėgėlio statusą. Nors valstybė Airijos žmonėms sako, jog tai bus tik moterys ir vaikai, vietoj to 39 proc. į Airiją atvykstančių ukrainiečių yra jauni vyrai – tikrai ne dešimtmečiai iki 60 metų, o daugelio akcentai ir „saulės įdegis” rodo, kad jie atvyksta visai ne iš Ukrainos. Daugelis žmonių mano, kad valdančioji politinė klasė leidžia valstybei ištuštėti, atskiri rajonai dėl to tampa žymiai pavojingesni. Per pastaruosius dvejus metus daug žmonių nukentėjo nuo peilių smūgių, įvyko daug žmogžudysčių ir išprievartavimų.
Vyriausybės atvirų sienų imigracijos politiką skatina kairioji Sinn Fein, leiboristų ir „People before Profit” opozicija, kurios mantra galėtų būti tokia: „Britai lauk, visi kiti – sveiki atvykę”. Iš jų trykšta kultūrinė neapykanta sau ir patologiniu altruizmu užsieniečiams.
Imigracijos krizė Airijoje prisidėjo prie didelės būsto krizės. Didėjant į Airiją atvykstančių imigrantų skaičiui, didėjo namų ir butų paklausa, o didėjant paklausai, didėjo ir būsto kainos bei nuomos kainos. Savo ruožtu, kadangi iš saugių šalių, tokių kaip Gruzija ir Albanija, atvyksta vis daugiau žemos kvalifikacijos migrantų, kurie prašo prieglobsčio, daug aukštos kvalifikacijos airių jaunimo išskrenda į šalis, kuriose Airijos absolventai gali rasti gerai apmokamą darbą, gali sau leisti įsigyti namą ir sukurti šeimą. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl į mitingus renkasi tiek daug mamų su vaikiškais vežimėliais.
Tačiau už mitingų slepiasi kai kas daugiau. Daugeliui juose dalyvaujančių žmonių rūpi ne tik bendruomenių saugumas, ne tik tai, ar jų vaikai ateityje galės įsigyti būstą. Jei žvelgsime giliau, pastebėsime, kad Airijoje vyksta kultūrinis karas.
Vienoje pusėje yra patriotiškai nusiteikę darbininkų klasės žmonės, kurie myli Airiją, kurie yra jei ne praktikuojantys katalikai, tai bent jau prijaučiantys krikščioniškajam mokymui, kurie nori spręsti, ko jų vaikai bus mokomi mokykloje, ir kurie atsargiai vertina (o gal net priešinasi), kaid valstybė primeta jų vaikams transideologiją. Šie žmonės instinktyviai maištauja prieš mintį, kad juos kontroliuoja didieji užsienio biurokratai, didieji technologai, didieji bankai ir didžioji farmacija. Jie norėtų, kad jų įstatymus priiminėtų ir sienas kontroliuotų žmonės, kuriuos jie išrenka į parlamentą Dubline. O svarbiausia, jie mano, kad įstatymai, kurie turėtų būti priimami Dubline, turėtų būti naudingi Airijos žmonėms.
Mes nesame tam, kad suteiktume nemokamą būstą, sveikatos priežiūrą ir švietimą likusiam pasauliui. Airija yra daugiau nei šlapia uola vidury Atlanto vandenyno, pilna šaknų neturinčių vartotojų ir gamintojų be tautos. Ne. Airija yra mūsų namai, o ne ekonominiai nakvynės namai. Esame airiai, esame žmonės ir tauta, su šia žeme mus sieja istorija ir kultūra, tikėjimas ir šeima. Esame tauta, o ne kolonija, ir neleisime, kad būtų įvykdyta antroji Airijos kolonizacija.
2018 m. lapkritį Airijos laisvės partija prie Airijos parlamento surengė mitingą prieš Jungtinių Tautų migracijos paktą, kuriuo buvo sprendžiamas nelegalios migracijos klausimas, tam tikra prasme vienu plunksnos brūkštelėjimu viską įteisinant ir praktiškai sienas paverčiant beprasmėmis. Tai, kas prasidėjo nedidelėje 150 žmonių minioje, tapo pirmuoju sėkmingu dešiniųjų centristų mitingu per daugelį dešimtmečių Airijoje. Tai, kas pasirodė, kaip maža gilės viršūnėlė, ėmė leisti šaknis ir augti. Dabar vis daugiau žmonių siekia naujos Airijos nacionalinio klestėjimo, kur asmens laisvė, taika, gerovė ir nacionalinis suverenitetas vėl gali įsitvirtinti ir augti.
Hermanas Kelly yra Airijos laisvės partijos įkūrėjas ir pirmininkas. Jis yra kilęs iš Bogside’o Derryje ir kadaise redagavo airių katalikų laikraštį, o paskui tapo „Irish Examiner” ir „Irish Daily Mail” apžvalgininku. Dešimt metų dirbo Europos Parlamento euroskeptiškos EFDD frakcijos atstovu spaudai, o šiuo metu dirba Europos Parlamento nario iš Rumunijos ECR nario Cristian Terheș atstovu spaudai.
Šaltinis: rmx.news