Aistė Gedvilienė, Seimo narė, naujoji Aplinkos apsaugo komiteto pirmininkė, savo Facebook paskyroje pasidalijo naujiena: artimiausiu metu turėtų būti priimtas Želdynų įstatymas:
Kertami medžiai miestuose (kaip ir miškai) pastaruoju metu kėlė daug visuomenės pasipiktinimo, pasipriešinimo ir nusivylimo dėl vietos valdžios nenoro klausytis gyventojų nuomonės.
Šiandien pagaliau pajudėjome iš mirties taško! Aplinkos apsaugos komitetas svarstė ir vienbalsiai pritarė naujam, AM parengtam, bet ilgai vietos darbotvarkėje neradusiam Želdynų įstatymui.
Tad kas keičiasi? Dalinuosi tik keliais esminiais punktais, aktualiais plačiajai visuomenei.
Savivaldybės privalės:
• supažindinti visuomenę su želdynų ir želdinių būklę keičiančiais projektais;
• informuoti visuomenę apie numatomus vykdyti želdynų tvarkymo, kūrimo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo darbus;
• informuoti visuomenę, kai keičiama žemės sklypo, kuriame auga želdiniai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis;
• užtikrinti želdynų ir želdinių inventorizacijos, jų būklės stebėsenos duomenų viešumą.
Didžiausios visuomenės įsitraukimo galimybės numatytos rengiant viešųjų želdynų projektus – parengiamajame etape numatytos privalomos IŠANKSTINĖS vietos gyventojų apklausos ir (ar) konsultacijos dėl jų poreikių, projekto idėjos pristatymas ir aptarimas su suinteresuota visuomene.
• Antrajame želdynų projektų rengimo etape (t. y. projektavimo) numatytas želdyno projekto pristatymas suinteresuotai visuomenei ir jo tikslinimas pagal visuomenės pasiūlymus.
Svarbu tai, kad Projekte numatyta pareiga savivaldybėms iš anksto informuoti apie numatomus viešųjų želdinių kirtimus.
Gavus visuomenės prašymą, darbai atidedami, atliekama želdynų ir želdinių būklės ekspertizė, peržiūrimas sprendimas.
Naujas įstatymas jau nesugrąžins iškirstų medžių, tačiau jis gali padėti išsaugoti daugybę benduomenėms ir aplinkai svarbių želdynų ateityje. Tikiu, kad Seime šis įstatymas neužstrigs ir bus greitai priimtas.
Žalias miestas daug gražesnis už betoninį miestą!
Andrejus Gaidamavičius. Reikia tikėtis, kad daugiau košmarai nepasikartos
Želdynų įstatymo projektas Seime užsigulėjo tiek pat rekordiškai ilgai kaip ir Miškų įstatymas – kelerius metus. Reikėjo labai nedaug, kad jis pagaliau pajudėtų iš mirties taško – naujos Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės. Reikia tikėtis, kad daugiau nepasikartos tokie košmarai kaip prie Raudonės pilies ar Bileišių kaime, kur iškirto milžiniškus pakelės ąžuolus dėl asfalto. Nuo šiol tam reikės visuomenės leidimo.
Jekaterina Lavrinec. Informavimo nepakanka. Orhuso konvencija numato dalyvavimą priimant sprendimus
Nepriklausomi specialistai ir suinteresuota visuomenė turi turėti teisę ne tik išgirsti apie sprendinius, bet ir dalyvauti formuluojant projektavimo užduotis.
P.S. Bent jau Vilniaus problema ta, kad aplinkos priežiūros administravimas savivaldybėje kažkodėl yra ne biologų, o ūkininkų rankuose – todėl vejas baigia sunaikinti traktoriai, o vejos paliekamos be bioįvairovei reikalingų lapų.
Alfonsas Brazas. Viltis – Europos komisija imasi peržiūrėti Orhuso konvencijos įgyvendinimą visoje ES
Atrodo, kad per daug euforijos, nes tai tik nedidelis žingsnelis link realaus piliečių įgalinimo dalyvauti sprendimų priėmimo procese, o ne tik gauti informaciją – beje, kaip tai ir numato Orhuso konvencija ir atitinkamos ES direktyvos (2003/4/EC ir konkrečiai 2003/35/EC) bei reglamentas 1367/2006.
Deja, pas mus reikalai su Orhuso konvencijoje numatytų teisių piliečiams įgyvendinimu yra blogi. Kyla rimtų abejonių, ar direktyva 2003/35/EC pas mus įgyvendinta tinkamai ir ar tikrai tinkamai pas mus taikomas reglamentas 1367/2006.
Viltis – Europos komisija imasi peržiūrėti Orhuso konvencijos įgyvendinimą visoje ES (daugiau skaityti ČIA).