Bernardinai.lt
„Šią vasarą aš sulaukiau oficialaus laiško, informuojančio mane, kad esu šaukiamas į Ukrainos kariuomenę. Laiške buvo rašoma, kad po kelių savaičių būsiu dislokuotas šalies rytuose, kur mūsų kariai kaunasi su Rusijos remiamais separatistais“, – taip savo rašinį „New York Times“ leidinyje pradeda Aleksandras Lapko.
Man labai rūpi mano šalis, ir aš noriu ją ginti. Tačiau stojau akistaton su dilema: ar turiu eiti į karą žinodamas, kad turėsiu iš savo kišenės susimokėti 2 tūkst. dolerių tam, kad gaučiau karinę ekipiruotę, galinčią apsaugoti mano gyvybę, nes korupcija Gynybos ministerijoje lėmė, kad nebeliko pakankamų išteklių naujiems šauktiniams aprūpinti? O gal verčiau sumokėti 2 tūkst. dolerių tam, kad gaučiau suklastotą pažymą, jog esu mediciniškai netinkamas tarnybai, todėl turiu būti išbrauktas iš šauktinių sąrašo?
Visada smarkiai priešinausi korupcijai, kuri yra didžiulė mano valstybės problema, liečianti ne tik dabar su sukilimu kovojančius karius. Mano brolis, kuris tarnauja Rytuose, pašauktas į kariuomenę gavo tik atgyvenusį automatą AK-47. Mano šeima, kaip ir daugelis kitų, turėjo leisti savus pinigus tam, kad nupirktų tai, ko jam iš tikro reikia. Radome padėvėtą NATO uniformą, kūno šarvus, šalmą, taikiklį jo ginklui, antkelius ir batus. Už viską, įskaitant aprūpinimą žiemai, sumokėjome 2,4 tūkst. dolerių. Mums pasisekė, kad turėjome pinigų. Vidutinė mėnesio alga Ukrainoje siekia 260 dolerių, o tai reiškia, kad statistinei šeimai yra neįmanoma aprūpinti reikalingais daiktais į karą pašauktus sūnus ir brolius. Kautis pašaukto kario alga svyruoja nuo 185 iki 417 dolerių, priklausomai nuo rango ir specializacijos.
Taikos metu korupcija žeidžia žmones netiesiogiai. Karo metu korupcija gali būti tokia pat mirtina, kaip ir kulka.
Ukrainos karas su Rusijos remiamais separatistais prasidėjo netikėtai ir užklupo vyriausybę nepasiruošusią. Sovietiniais laikais mūsų kariuomenė buvo palyginti gerai aprūpinta, tačiau per nepriklausomybės dešimtmečius mūsų kariuomenės pajėgumas smuko, nes buvo mažinamos išlaidos gynybai. Pastaraisiais metais Gynybos ministerijos aprūpinimo procesai dažniausiai būdavo įslaptinami. Pavyzdžiui, nėra skelbiamos kūno šarvų specifikacijos. Tai reiškia, kad valdžia gali išsisukti pirkdama prastos kokybės įrangą. Dažniausiai taip ir daroma.
Generalinė prokuratūra neseniai pranešė, kad pateiks kaltinimus keliems buvusiems Gynybos ministerijos pareigūnams, kurie kariuomenei pirko didžiulius kiekius kūno šarvų. Jie yra kaltinami išleidę 5,6 mln. dolerių nupirkti 17 080 prastos kokybės šarvų vienetų. Visa tai, anot žiniasklaidos pranešimų, lėmė tai, kad dešimtys karių buvo sužeisti ar žuvo per karines operacijas šalies rytuose. Šarvai neatlaikydavo tiesioginio kontakto su kulka.
Rugpjūtį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka dėl korupcijos atleido du Gynybos ministerijos aprūpinimo skyriaus direktorius. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, jie bus apkaltinti valstybinių lėšų išeikvojimu, o ne nužudymu. Naujos aprūpinimo procedūros turėjo užkirsti kelią korupcijai, dėl kurios kildavo tiesioginis pavojus mūsų kariams.
2013 metais Gynybos ministerija pranešė, kad jos Vidinio audito ir finansinės kontrolės departamentas kariuomenės vardu pradeda specialų tyrimą. Anksčiau ministerijos biurokratams būdavo palyginti lengva sutrukdyti tyrimui. Tačiau praėjusį birželį vidinio audito departamento atstovai buvo pašalinti iš aprūpinimo komitetų ir prarado mandatą tikrinti kariuomenės kontraktus. Oficialus kariuomenės pasiaiškinimas buvo toks, kad karo metu kariuomenės vadovybei reikia įgaliojimų ir lankstumo pačiai apsirūpinti reikiamomis priemonėmis tam, kad būtų galima kuo greičiau aprūpinti karius.
Mano brolis teigia, kad neseniai jam buvo pasakyta, jog jis turi pats sau nusipirkti žiemos ekipiruotę, nes kariuomenė negali užtikrinti aprūpinimo. Jei aprūpinimo sistema buvo pakeista tam, kad viskas vyktų greičiau, tai kodėl kariams vis dar aiškinama, kad jie apsirūpinti turi patys?
Buvusi žurnalistė Tatjana Černovil, kuri buvo paskirta atsakinga už naująją vyriausybės antikorupcinę politiką, neseniai pasitraukė iš posto. „Ukrainoje nėra politinės valios bekompromisiam, plataus masto karui su korupcija“, – duodama interviu laikraščiui teigė T. Černovil.
Padėti kariams nusprendė paprasti Ukrainos žmonės. Jie perka specialias apyrankes paremti kariams ir skiria savo laiką savanoriaudami organizacijose. Tačiau netrūksta pranešimų, kad kai kurios iniciatyvos yra paprasčiausios greito praturtėjimo schemos. Girdėjau apie organizacijas, kurių nariai iš visuomenės rinko aukas kariams reikalingai karinei įrangai nupirkti, o po to iš tikro tą įrangą bandė kariams parduoti.
Korupcijos skandalai kyla daugelyje valstybių. Tačiau Ukrainoje korumpuota yra pati sistema. Ji sutepa ratus tarp visų institucijų, ar tai būtų viešasis, ar privatus sektorius, savanorių judėjimai ar netgi nevyriausybinės organizacijos. Be šio tepalo niekas nejuda. Ukrainos žmonių ir tolyn žvelgti gebančių politinių lyderių gretose yra valios įvykdyti reformas, tačiau šis įkarštis kiek priblėso po to, kai per praėjusios žiemos protestus tauta atsikratė prezidento Viktoro Janukovyčiaus. Dabar, kai tvyro įtampa su Rusija ir neramumai Rytuose, daugelis baiminasi, kad kova su korupcija bus pralaimėta. Jei reformos nevyks dabar, jos veikiausiai niekada taip ir neprasidės.
Dirbdamas NATO ryšių pareigūnu, neseniai buvau išsiųstas į Didžiąją Britaniją analizuoti organizacijos „Transparency International“ antikorupcinių programų. Jų darbas yra labai svarbus siekiant skaidrumo karinėje pramonėje ir viso pasaulio vyriausybėse. Tačiau Ukrainai to nepakanka, nes šaliai „pagydyti“ reikia visų visuomenės sluoksnių įsitraukimo. Taip pat reikia ir politinės valios.
Dabar kovos Rytuose kiek aprimo ir panašu, kad manęs ten vis dėlto gali ir nedislokuoti. Bet kuriuo atveju, jei viskas vėl įsiliepsnos ir galiausiai būsiu pašauktas tarnybai, nusprendžiau kyšiais nebandyti išvengti šaukimo. Juk man 33 metai, esu pasirengęs ir pajėgus tarnauti. Tačiau, jei būsiu pašauktas, noriu būti ir tinkamai aprūpintas, kad galėčiau apsiginti. Jei rizikuosiu savo gyvybe, noriu žinoti, jog mano vyriausybė deda visas pastangas man apsaugoti. Šią akimirką negaliu būti dėl to tikras. Baiminuosi dėl savo brolio, kuris vis dar yra fronte.
Pagal „The New York Times“ parengė Donatas Puslys