Trumpai galima atsakyti: ne tik galima, bet ir reikia. Nors kaip tai padaryti, nuomonės išsiskirs kardinaliai.
Dėl tokio masto skurdo, kada kas 5 valstybės gyventojas skursta, kalti visi. Kaltos buvusios ir esamos valdžios, kurioms neužteko ryžto drąsiai tai naikinti. Vienos į tą skurdą įstūmė sudarydamos jam subujoti šiltnamines sąlygas, o kitos, kaip ir dabartinė, nors nemažai padarė, kad jį sumažinti, bet vis tiek nepakankamai. Kalti valstybės tarnautojai, kurie šiems procesams yra visiškai abejingi, o būtent jie formuoja politikų darbotvarkę. Kalčiausi visų rangų teisėsaugos pareigūnai, kurie ne tik neužtikrina elementaraus teisingumo visiems, bet per visus 30 atkurtos nepriklausomybės metus sukūrė nebaudžiamumo atmosferą vagims kyšininkams ir net patys į ją įlindo. Be to, reikia pripažinti, kad kalti ir patys Lietuvos žmones. Kalti dėl to, kad renka ne tuos, o svarbiausia – nekovoja dėl savo teisių. Juk paskutinis rimtesnis mitingas prieš Andriaus Kubiliaus ir Ingridos Šimonytės skurdinimo politiką, buvo prieš 12 metų (2009 m.). O visi kiti dešimties arba šimtuko pensininkų mitingėliai tai, kaip sakoma liaudyje, padeda kaip mirusiam kompresas… Valdžioje esantys ir tie, kurie turtus bėdžių sąskaita kraunasi, į tokius pasižiūro ir šaiposi. Be to, dar savoje žiniasklaidoje komentuoja: nėra čia to skurdo, nes jei neturėtų ką valgyti, tai šimtai tūkstančių į gatves išeitų. Mūsų žmonių kantrybe, nuolankumu, abejingumu ir susiskaldymu naudojasi tie, kurie jau net asmenininius biurus turi savo pinigams skaičiuoti. Ko gero, taip ir tęstųsi ši skurdo ir Gėdos epopėja. Gėdos, kad tokia kūrybinga, darbšti tauta Europos viduryje XXI amžiuje taip gėdingai nugyventa. Suprantu, kad kai kurie cinikai visus skurstančius jau į asocialius nurašė.
Mūsų visų laimė – ir skurstančių, ir truputį gerėliau gyvenančių vidutiniokų (kurių didžiausia dalis skolose paskendusi), kad esame ES, o iš ten mums laikas nuo laiko, kaip tam šuniukui nosimi į jo ne vietoje padarytą kakutę pabado, kad štai, ponai politikai, kyšininkai ir turtuoliai, per daug pas jus skurstančių, per daug jūs žmones engiate ir sau turtus kraunatės. Deja, pabaksnoja ir vėl išvyksta, o mūsuose vietoj rimtų problemų sprendimų paieškų toliau tęsiasi jau kasdienybe tapusios lenktynės, kas ką labiau apjuodins, o pats tuo metu pasipinigaus. Net apakau, kai pamačiau, buvusios Prezidentės komandos nario Š.Narbuto moralinio nesubrendimo laipsnį. Jam ir kai kam iš jį ginančios žiniasklaidos visiškai normalu, kad pasaulinio masto nelaimės akivaizdoje jis tiesiog iš tos nelaimės pasipingavo. Ir ne šiaip kokiu tūkstantuku, o trečdaliu milijono eurų (per 1 milijono litų) įsidėjo į kišenę už kelias pažintis valdžioje. Taip turiu pagrindo teigti, kad buvo ne vienas verslininkas, kuris bandė siūlyti įvairią pagalbą, kaip nusipirkti reikiamų priemonių iš Kinijos.Deja, buvo nupirkta iš to, kuris sugebėjo įpiršti ir užsidirbti. Ir kas galėtų paneigti, kad jo sėkmę nulėmė ryšiai? Neteisiu, bet klausiu: ar tai moralu? Nes buvusi Š.Narbuto viršininkė mus ilgai (net 10 metų) mokė moralės. Deja, savo artimiausių pagalbininkų neišmokė.
Kodėl taip akcentuoju moralinį aspektą, juk skurdui mažinti reikia pinigų? Žinote, problema ne pinigai. Pinigų galima užsidirbti, ir gana daug. Problema, ar norima tuo keliu eiti. Juk kai nemaža dalis skursta, tai kita dalis turtėja. Šie procesai – kaip susisiekiantys indai. Tačiau Lietuvos valstybė yra prieš didelę dilemą, kurią trumpai galima formuluoti taip: ar mes vėl plaukiame pasroviui, kaip pastaruosius 30 metų, laukdami, kur ši purvina nebaudžiamumo-korupcijos ir abejingumo srovė išneš. O gal vis dėlto pasinaudosime dviejomis teigiamomis mums atsirandačiomis galimybėmis ir pabandysime padaryti ne lozunginį, o rimtą bendrą darbą, kuris leis Lietuvai išsiveržti iš šios skurdo, atsilikimo, išsivaikščiojimo ir provinciališkumo akligatvio.
Galimybes mums atveria neseniai LR Prezidento Gitano Nausėdos parvežta iš ES Vadovų Tarybos gera žinia apie 1,8 papildomus milijardus Lietuvai. Ir ją lydintis noras, kad šie pinigai nebūtų pravalgyti, o panaudoti sukuriant kuo didesnę pridėtinę vertę. Ją sukurti mus įgalina eksponentiškai besivystančios inovacijos. Sudėjus šiuos du dėmenis belieka trečias, apie kurį rašiau anksčiau, t.y. ryžtas pasielgti ne kaip esame įpratę, išsidalinti tas didžiules lėšas tarp ir taip turtingų, o pačiai valstybei imtis moralios iniciatyvos ir jas panaudoti praturtinant daugumą.
Manau, kad vykstantis neregėtas žmonijos mokslo ir technologijų progresas suteikia mums didžiules galimybes per pakankamai trumpą laikotarpį tapti pasiturinčia ir teisingesne valstybe, bent jau didesnei daliai tautiečių. Tam būtina atsisakyti neoliberalų primestų dogmų ir pereiti prie mišrios ekonomikos modelio, kur privati ir valstybinė nuosavybės yra vienodai galimos ir reikalingos, bei bendradarbiaujančios.Taip pat Lietuvai reikia kelių stambių modernių projektų, kaip:
• Tarptautinio masto projekto, sąlyginiu pavadinimu „Worldgigaserver“ – super didelė skaitmeninių technologijų duomenų saugykla. Ideali vieta jai statyti yra šalia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Galimos investicijos ir investuotojai:
a) Lietuvos valstybė iš aukščiau minėtų ES skiriamų lėšų, dalis gali būti skolinta;
b) Lietuvos įmonės (atrenkamos konkurso būdu, kur svarbiausias, kriterijus – skaidrumas);
c) Lietuvos piliečiai. Dabartiniu metu gyventojai turi nemažai indėlių bankuose, kurie moka labai simbolines palūkanas. Šis projektas bus tikrai pelningas, nes skaitmenizacija dar net nepasiekė piko, o duomenų saugyklų labai trūksta;
d) užsienio investuotojai ir pan;
• Įvairių dydžių ir paskirties gamybos (su tarptautine kooperacija) serviso ir panaudojimo metodų adaptacijos „Dronų Centro“ sukūrimas. Juos masiškai pritaikant rinkti duomenis aplinkosaugos, priešgaisrinės, elektros perdavimo linijų, kelių srautų paskirstymo, gyventojų saugumo užtikrinimo ir kitose srityse, tai derinant su didžiųjų duomenų rinkimu ir apdorojimu. Čia yra dvi veiklos sritys tai pati gamyba ir aptarnavimas, o svarbiausia – programų, kūrimas, pritaikymas ir plėtra.
• Aukštųjų technologijų specialistų ir naujovių klasterio – specialaus super modernaus „Naujoji Lietuva“ sukūrimas. Dabar Lietuvoje yra nemažai įvairių sričių naujovių, bet jos yra nedidelės, fragmentiškos ir mažai žinomos. Todėl per mažai pritraukia ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio investuotojų. O apjungus, nebūtinai fiziškai, skaitmeninių ir internetinių platformų pagalba, turimą savą potencialą ir taip pat vienoje vietoje sukaupus gerąją tarptautinę patirtį su aiškiu tikslu sudaryti sąlygas susitelkti ir patraukti naujovių entuziastus – „fanus“ – bei sudaryti galimybes tas naujoves realizuoti ir kuo plačiau paskleisti.
Šie ir kiti panašūs projektai sudarys prielaidas Lietuvai iš kitų šalių pasiekimus kopijuojančios pačiai tapti pavyzdžiu ir ženkliai pagerinti valstybės ekonominę galią, o tuo pačiu – ir žmonių gyvenimą. Tik valstybės dalyvavimas gali užtikrinti šių projektų įgyvendinimą, nes pirmiausia reikia atlikti didžiulį organizacinį paruošiamąjį darbą. Lietuvos privatus kapitalas inertiškas ir labai lėtai investuoja į naujus projektus. Mūsuose vyrauja mažų uabų filosofija ir individualizmas. Be to, šie projektai pareikalaus gana didelių investicijų ir ES lėšos tai leidžia padaryti. Jau dabar matyti, kad tai projektai, sukuriantys aukštą pridėtinę vertę, o valstybė gaus galimybę gauti papildomų lėšų vykdyti socialinėms programoms. Be to, patys projektai ir netiesiogiai leis sukurti daug įvairios kvalifikacijos darbo vietų. O tai nauji ir gana geri atlyginimai.
Mano siūloma naujovė yra patraukli ir tuo, kad į projektus galima įtraukti kuo platesnį šalies gyventojų ratą. Tik turime patobulinti Akcinių bendrovių įstatymą, kuris leistų iki įsigyti tam tikros vertės (pvz., 10 000€) akciją, kaip vertybinį popierių, labai paprastai, kaip dabar įsigyjami vadinamieji dovanų čekiai. Taip mes šiuos projektus padarysime visos tautos remiamus ne tik pinigais, bet ir emociškai.
Siūlau ilgai nelaukus ekonomikos ir inovacijų ministrui Rimantui Sinkevičiui savo įsakymu sukurti pora kūrybinių grupių, kurios paruoštų visą reikiamą projektų realizavimo organizacinę-finansinę schemą ir reikiamus dokumentų projektus. Manau, tai padarius tikslinga priimti atitinkamą LR Seimo nutarimą ir pradėti projektų realizavimo darbus.