Galvojat, kad bausmė „iki gyvos galvos” homo sapiens pavidalo nariuotakojams yra taikoma vardan humanizmo atsisakant mirties bausmės ir yra jiems gyvybės dovana? Ir reiškia tą, kas ir parašyta – iki gyvos galvos? Galvokit toliau, nes tai jau praeiti etapai kelyje į niekur.
Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę, nes net įvykdžiusieji šiurpiausių nusikaltimų „išsaugo esminį žmoniškumą ir turi savyje galimybių pasikeisti“. Seimas ryžtingai tam pritarė, nei vienas nebalsavo prieš.
Tai kas gi būtų, jei dabar pagautų fiurerį, Staliną, Pol Potą, Mengelę ar šiaip kokią smulkmę a la Dušanskis? Ogi nuteistų iki „gyvos galvos”, o po 20 metų jie gražiai paprašytų ir, „turėdami teisę į viltį ir fundamentalų jų žmoniškumo aspektą”(kabutėse citata iš Strasburo teismo), galėtų ramiai išeiti į laisvę.
Sakot, gali neišleisti? Bet juk lygiai taip pat gali ir išleisti. O jeigu jie skaitė knygeles, baigė kalėjime du aukštuosius, sveikai gyveno, reguliariai sportavo ir savo „galimybę pasikeisti” tikrai realizavo(čia aš be sarkazmo, rimtai)? Buvo juk geručiai ir nieko nepažeidė, tarsi ką ten galėtum pažeisti tupėdamas vienas.
Ar ir pas juos Pranciškus atlėktų su palyda palinguoti ir pasifilmuoti mazgojant smirdančias kojas? Ar ir dėl jų varlyčių ir mytiūčių gerbėjai ir nesuskaičiuojamų NVO „aktyvistai” rengtų solidarumo akcijas, o jakilaičiai apskritus stalus? Ir Konstitucinis, ir Strasburas kalbėtų apie „esminį žmogiškumo išsaugojimą”?
Sakot, nužudę šimtą ar milijonus blogesni už tą, kuris nukankino vieną ar dešimtį? Tai paaiškinkit tą aukų žmonoms, vyrams, vaikams ir tėvams. Kuris didesnis žvėris – ar pasirašęs šaudymo popieriukus, ar savo rankom pjaustęs, deginęs ir kapojęs gyvą žmogų? Kur lygios galimybės?
Todėl dabar galėtum Adolfą ir susitikti gatvėje, ir padiskutuoti apie Europos ateitį, kaip su Achremovu ar neužilgo – su Breiviku. Juk iki gyvos galvos euroidiotams reiškia tik kančią iki gyvos galvos aukų artimiesiems. Aukų galvų gyvumu jau pasirūpino vargšai, kenčiantys iki gyvos galvos, tad reikia gelbėti jų gyvas galvas!
Pati bausmės kaip perauklėjimo samprata piktybiniams žudikams, neigiant ją kaip atgrasymą ir kerštą, yra nelogiška – tokiems nusikaltimams bausmė yra būtent kerštas, ir būtent tai ir yra atgrasymas. Ir kai gyvenom medžiuose, ir kai iš jų išlipom, taip buvo per amžius ir yra šventa prigimtinė teisė, įrašyta kiekvieno žmogaus genuose ir visoje tūkstantmetėje istorijoje.
Lėtai kaitinamas varles pripratino jau prie visko, prie civilizacijos savižudybės masiškai džiūgaujant – taip pat. Civilizacija, savanoriškai griaunanti savo ilgaamžes tradicijas, dorovines vertybes, sveiką protą ir mylinti žudikus labiau už aukas yra pasmerkta susinaikinimui.