Visada apie tai, ko nėra, ko trūksta, ko nori ir neturi. Alkanas svajoja apie maistą, alkoholikas – apie dozę, impotentas kalba ir kalba apie seksą, vargšai – apie pinigus. Laisvės epochoje visi nenutyla apie laisvę.
Apie tai, kaip jos nebuvo kadaise ir nėra dabar kitur, kur ir kada kalbėjom, kaip jos nebuvo dar kitu laiku ir kitur. Tik visada laisvė buvo čia ir dabar pas tuos, kurie kalba, kad turim tai, ko nėra. Ir tie, kurie kalba, nemeluoja, nes jie tikrai turi tai, ko neturim. O ką turim, nėra tai, ką galvojam.
Socializmo Rytuose, kurio taip bijo laisvės valdžia, jau seniai nė kvapo neliko, ten laisvai siautėja laukinis kapitalizmas. Neokomunizmas, įsitikinimais tampanti totali viešosios erdvės minčių ir asmeninio gyvenimo kontrolė pas mus ateina iš komunizmą nugalėjusių ir naujai įsimylėjusių Vakarų. Ir ją įgyvendina partijos, sočiai pragyvenančios iš komunizmo kritikos.
Vergai labiausiai myli juos pajungusią jėgą ir nemėgsta tiesos. Laisva rinka ir konkurencija baigiasi monopolijų ir oligopolijų užvaldytoj valstybėj. Visokios konkurencijos tarnybos ir nuo monopolizmo priklausančios valdžios įstatymai yra tik žaibolaidis socialinei neapykantai.
Toks žavus, nerašytas valdžios ir monopolistų susitarimas: mes prievartaujam žmones ir mokam jums mokesčius, o jūs žlugdot smulkiuosius, užtikrinant mums verslo aplinkas ir darot, ką norit. Visų šalių valdžia ir monopolistai, vienykitės!
Po viduriniosios klasės laidotuvių įvyks medelių bei skruzdėlyčių teisių materializacija ir teisingumo dramblių išdalinimas.
Kviečiame visus paskolų gavėjus į laisvės pikniką!
Įėjimas nemokamas, išėjimo nėra.