Viskas, ką tikrai reikia šiame ir paraleliniuose pasauliuose uždrausti, jau amžiais yra uždrausta, ir jeigu man nebūtų uždrausta drausti, tai uždrausčiau ką nors drausti, o tuos, kurie nori uždrausti, uždaryčiau į draustinius, kur visų jų uždraudimų būtų laikomasi ir nieko daugiau neleidžiama.
Nes viskas, ką reikia leisti, seniai yra leista, ir vis nauji ir nauji leidimai yra tik senų, milijonais gyvenimų patikrintų draudimų uždraudimai, kuriais siekiama uždrausti atsakomybę, pareigą, laisvus vertinimus ir sveiko proto kritiką.
Ir labiausiai, aršiausiai vis naujų uždraudimų rėkia tie, kurie nori leisti viską, ką tik įmanoma prisigalvoti. Juk visi leidimai yra jiems, o visi uždraudimai – kitiems.
Vidinio konclagerio taisyklių, išgalvotų draustinio laisvių pasaulis. Mąstymo ir sielos susinaikinimo džiaugsmas, pakeitęs išorinę prievartą įsisąmoninta būtinybe galvoti ir elgtis kaip reikia tiems, kurie tampo virvutes. Ir viskas itin pelninga.