Manot, Peterburge prie kompų tupi interneto troliai, o mūsų feisbukuose sklando angelai su sparneliais ir Kalėdų Senelio vežimai?
Artėja lemiami rinkimai, kurių likimas spręsis ne baigiančiuose numirti popieriniuose laikraščiuose, suvartojamuose kaimo tulikuose ir krosnių pakūroms, ar mitinguose, į kuriuos tauta bijo išeiti. Nugalės tas, kas laimės televizijose, portaluose ir feisbuke. Tam jau ruošiamasi: kasami apkasai, kaupiami šaudmenys ir užimamos pozicijos, štabai aptaria naujus derinukus.
Portaluose keičiami redaktoriai ir savininkai, atlikta deratizacija ir deautorizacija, kritiškų ne valstiečiams komentarų praktiškai neliko, žinomesnės personos išsisklaido ir sugula nuosavose ugnies pozicijose.
Privačios televizijos galutinai tapo pramoginių šou, sensacijų, nelaimių ir pletkų peryklomis, kur per žinias gali paskaityti žinias tik mažomis raidelėmis greit bėgančioje eilutėje. „Visuomeninio“ transliuotojo įtvirtintame rajone irgi telkiamos pajėgos prie siaurusevičių, matonių ir kitų spec.padalinių užimto fortų žiedo.
Feisbukuose didžiausia jų baimė, nes provaldiškų neokomjaunuoliukų įtaka ir populiarumas raukiasi, o naujų nei idėjų, nei žmonių neatsiranda ir jau nebeatsiras.
Kai neturi ką pasakyti, belieka neleisti pasakyti kitam. Pastarosiomis savaitėmis visi bent kiek žinomesni neprovaldiški blogeriai, feisbuko nuomonių formuotojai su daugeliu pasekėjų ir šiaip turintys įtaką asmenys yra atakuojami. Neabejotinai organizuotai, masiškai rašomi skundai FB administracijai siekiant užblokuoti jų paskyras.
Pasinaudojama bet kokiu pretekstu, ieškoma raktinių „neapykantos“ žodžių, neišvengiamų polemikoje aštresnių posakių, knisamasi po prieš keletą metų parašytus FB postus. Ir skundžiama, skundžiama, skundžiama.
Kadangi FB neturi tiek darbuotojų, kad nagrinėtų kiekvieną skundą, sistema automatiškai siunčia įspėjimus ir blokuoja paskyras, remdamasi skundų kiekio ir raktinių žodžių kriterijais.
Tuo užsiima, aišku, ne valstybinės saugumo struktūros, kurios stebi virtualybę, kaupia informaciją, bet į procesą įsikiša tik atskirais atvejais ir daugiausia viešai. Tai partijų, partijėlių ir atskirų politikų nusamdyti troliukai-skundikiukai bando atsiskaityti už gaunamus bonusus.
Troliukus labai nesunku atpažinti, nes veikia jie bukai. Kasdien gaunu po kelis zombių pasiūlymus „draugauti“. Įsideda kito žmogaus nuotrauką, kartais kokį nors viršugalvį ar piešinuką, o dažnai – ir to patingi ir palieka tuščią siluetą. Pažiūri ir pamatai, kad paskyra susikurta prieš valandą.
Žmogus nėra parašęs dar nė vieno žodžio, o jau dega nekantrumu su tavim „susidraugauti“, t.y. tave skaityti ir skųsti. Na, kartais būna subtiliau, kai pamatai ne tuščią, o kokių nors durnų, tarpusavyje nesusijusių nuotraukų ir nuorodų prikrautą tik ką sukurtą paskyrą, kurių koks trisdešimt įdėta per pusvalandį. Tinginiai, daugiau nieko.
Stebina absoliutus ir užsakovų, ir vykdytojų kvailumas. Toks noras užčiaupti tik padidina neparankių blogerių sekėjų ratą. O dėl rinkimų kampanijos, kuri dar toli, tai visiškai šaunama sau į koją, nes prarandamas svarbiausias – netikėtumo faktorius ir reikiamu momentu toks ginklas nebeveiks.
Feisbuko blogeriai tik dar labiau supyks ir bus kritiškesni. Atsidarys naujus tinklaraščius ir portalus, kur sutelks savo kritiką, feisbuko paskyras panaudodami jų populiarinimui. Feisbuke bus dedama nebe politinė informacija, o nuorodos į kitus šaltinius, kurių neužblokuosi. Susikurti FB puslapiai ir simboliniai reklamos užsakymai atmes pačią galimybę sistemai automatiškai blokuoti skundikų atakuojamas paskyras.
Kiek galėsiu, tiek prie to prisidėsiu, nes tai žeidžia normalaus žmogaus laisvės jausmą ir orumą. Ir tada, ponai skundikai, jums bus patiems nebelinksma.