Kiek namų, jau pastatytų pagal patvirtintus projektus ir gautus statybos leidimus, pripažinti neteisėtais? Ko vertas valstybės dokumentas su herbu, antspaudais ir parašais, jei jį gali pripažinti niekiniu? Kas atlygins nuostolius – ar ir vėl visi mes, „mokesčių mokėtojai“?
Kodėl auditoriai, buhalteriai, gydytojai, renginių organizatoriai, notarai, advokatai, rangovai, tyrėjai, projektuotojai, turto vertintojai ir kiti draudžia savo profesinę atsakomybę už žalą, kurią gali padaryti?
Kodėl vairuotojai privalo ir kodėl to neprivalo valdininkai?
1. Bylose dėl statinių, teritorijų planavimo, žemės, miškų naudojimo ir paskirties keitimo ir kitų išduotų leidimų pripažinimo negaliojančiais teismai kiekvienu atveju privalo nustatyti sprendimus priėmusius asmenis ir žalos dydį, nepriklausomai nuo to, ar dėl žalos atlyginimo kreiptasi.
2. Visa žala turi būti solidariai išieškoma iš sprendimą rengusių, derinusių, pasirašiusių ir patvirtinusių pareigūnų. Jei sprendimai kolegialūs, iš visų sprendimą priėmusio valdžios organo narių, balsavusių už šį sprendimą.
3. Visi valstybės tarnautojai, valdininkai ir valdžios pareigūnai, pagal pareigybę derinantys ar priimantys sprendimus, privalo draustis privalomuoju pareiginės atsakomybės draudimu. Neapsidraudusieji negali eiti pareigų.
4. Žalos išieškojimas nukreipiamas į visą kaltų asmenų turtą, įsigytą po sprendimo priėmimo. Taip pat į asmenines lėšas, kurių dydis lygus pajamoms, gautoms po sprendimo priėmimo, iš jų atėmus sumą, kurią kaltas asmuo būtų per tą laiką uždirbęs gaudamas minimalią mėnesinę algą.
5. Žala, kuriai atlyginti nepakaktų nurodytų šaltinių, turi būti atlyginama iš pareiginės atsakomybės draudimo.
Tokį pasiūlymą pateikiau „Idėjos Lietuvai“ moderatoriams, tačiau jos neužregistravo ir jokio atsakymo negavau.