1. Lietuva, Italija ir kt.kontinentinė Europa. Visiškas karantinas, griežta visų izoliacija, kariuomenė gatvėse.
ARGUMENTAI UŽ: maksimaliai sulėtinama viruso plėtra. Sveikatos apsaugos sistema apsaugoma nuo smūginės susirgimų bangos, kada senyvi ir kiti rizikos grupių žmonės nebegali visi gauti intensyvios terapijos.
ARGUMENTAI PRIEŠ: smūgis tenka ekonomikai ir žmonių materialaus išgyvenimo galimybėms, kurio visiškai kompensuoti neįmanoma. Pandemija lėta ir trunka ilgai.
2. JK modelis. Griežtas karantinas ir maksimali įmanoma izoliacija tik senyvo amžiaus žmonėms ir rizikos grupėms. Kitiems karantino praktiškai nėra.
ARGUMENTAI UŽ: maksimaliai paspartinama viruso plėtra. Populiacijos dauguma greitai perserga lengvomis formomis ir įgijus imunitetą pandemija baigiasi savaime, o negausūs, labai sunkūs rizikos grupių susirgimų atvejai sveikatos sistemos nesugriauna. Ekonomika maksimaliai įmanomu mastu išsaugoma, žmonės patiria nedaug materialinių nuostolių, išvengiama bankrotų gausos.
ARGUMENTAI PRIEŠ: vienu metu suserga dauguma, sunki ligos forma išsivysto ne tik rizikos grupėms, bet ir daliai kitų žmonių ir sveikatos apsaugos sistema gali neatlaikyti apkrovos, to iš anksto prognozuoti neįmanona.
IŠVADA: pagrindinis faktorius, kokia sistema efektyvesnė, yra tas, ar sveikatos sistema su visais neviešais rezervais karo atvejui gali susitvarkyti su maksimaliai įmanoma sunkių atvejų apkrova.
Britai, matyt, tokių rezervų turi, jei priima tokius sprendimus.
Tiesiog bus įdomu, kai viskas pasibaigs, palyginti, kuris modelis buvo efektyvesnis, jei dar galėsiu tą daryti 🙂
O čia įdomi simuliacija ir vizualizacija apie koronaviruso plitimo dinamiką 200 gyventojų gyvenvietėje. Atkreiptinas dėmesys, kad, netaikant karantino priemonių, pirmieji susirgimo atvejai pradedami nustatyti pasiekus praktiškai 100% užkrečiamumą.
