Alfa.lt
Bijosim tik rusų socializmo, nors ten seniai jo anei kvapo – vien laukinis XIX a. kapitalizmas. O iš kapitalistinių Vakarų socializmas atplauks balta, valstybine pieno puta, kurios lauksim ir įsisavinsim, bet socializmo vis tiek neapkęsim. Ir labiausiai socializmo bijos ir su juo kovos socialistai, kaip jie besivadintų.
Su rusais dieną naktį kausis tie, kurie iš kovojimo duoną valgo ir be kasdieninės ruso dozės nebegali. Imperializmo ryklius ir stambias korporacijas užtars sotūs socialdemokratai. Tradicionalizmą ginantys, antikomunistiniai konservatoriai įdiegs griežtus, socialistinius verslo smaugimo principus, o jų liberalusis, kreivai besišypsantis vadas mūru stos už netradicines „šeimas“.
Žalieji lakstys ekologiškais džipais su tanko varikliu, uždirbs milijonus iš pesticidų biznio ir prievarta pavers mus laisvais ir laimingais, nes laisvė mūsų pačių labui susideda iš draudimų ir leidimų. Sėkmingai prasisukę barakudos vakarais mus išmokys doros ir šeimos ištikimybių.
Iš nusuktų mokesčių prakutę tipai užsiims socialiais verslais. Korupcionieriai ir juos kaip nuluptus pažįstantys žurnalistai sutūps prie apskritų staliukų aptarinėti kovos su korupcija, o po aršių, suvaidintų ginčų eis išmesti po taurelę. Netikintys kunigai atnašaus Mišias ir pamaldžiai susijaudinę išsižiosim suvalgydami iš jų rankų savo Dievą.
Transseksualūs vyrai seksualiais užpakaliukais jau tuoj dalyvaus olimpiadose ir laimės moterų auksą. Nusipjautų Žydrūnas Savickas ko nereikia ir galėtų dalyvauti moterų jėgos trikovėje – jo rezultatai būtų pripažįstami rekordais.
Dauguma drebės prieš mažumas ir lauks jų pagyrimų. Bus gėda gėdytis bet ko, išskyrus savo gėdą. Ir viskas, ką pagalvosi, bus netiesa, kadangi galvoti reikia atvirkščiai. Nes tiesa yra bet kas, kas gali šauti į galvą ir ką pasako per žinias, o tai juk tas pats.
Tik mano moteris ir mano valstybė vis užduoda ir užduoda kvailiausią pasaulyje klausimą – ar mane myli? Bet kuris atsakymas ar neatsakymas dar kvailesnis ir nenuoširdus.
Jeigu myli – mylėk neklausinėjus. Išvaro iš proto ir sako: o tu juk beprotis ir pats kaltas! Meilės niekas nereikalauja ir nesmerkia, jei esi kitoks. Bet tą pajunti iš karto – esi ne toks, kaip reikia – svetimas.
Nusisukam ne dėl sunkumų. Dėl melo, nutylėjimų, nenoro kalbėtis ir tartis. Dėl kasdienio žvelgimo iš aukšto, nenuoširdžių kalbų, nuoširdžių patyčių ir veidmainystės. Nes mus valdo ne mintys, protas ar interesai.
Valdo instinktai ir jausmas. Netikrumą pajuntam kiekvienas ir visada. Valdžia tave vis verčia rinktis – ar nori būti teisus, ar laimingas? Bet tokio pasirinkimo nėra ir pats klausimas rodo, kad nieko nebėra. Tas, kuris pasijunta svetimas – išeina. Pirmiau širdim, vėliau ir kojomis.
Veidrody viskas taip pat, tik atvirkščiai. Tu pakeli kairę ranką – jis dešinę. Mirkteli dešinę, o jis – kairę. O visa kita taip kaip tikrai, nors taip nėra. Toks išvirkščias pasaulis kaip išversta pirštinė. Šiapus atspindinčio stiklo gyvename, bet tikrumo nėra.
Tiesą galėsim nusipirkti. Moterį, vyrą ar vaiką galėsim nusipirkti, parduoti, atimti, eksportuoti. Ir mes turim savo kainą, bet niekas neperka. Tik pinigų nenusipirksi – juos gali užsidirbti, nusukti, atimti, laimėti ar apgaule išvilioti.
Toks Koliziejaus svarbiausias žaidimas, kurio taisyklių nėra. Čia gyvena pinigų karta. Tai tikrasis pasaulis, karalystė už atspindinčio stiklo. Suprasti labai paprasta – tiesa ne tai, ką tau veidrodžiai rodo, viskas yra atvirkščiai. Ir ant vartų parašyta „Darbas išlaisvina“.
Tiesa yra tai, už ką gali gauti į snukį. O tikrumas – kas atneša vien netektį ir praradimus. Tai, ko dauguma neapkenčia ir nenori, nors retkarčiais naktimis susapnuoja ir laukia.
Nepatiko – tai paspauskit mygtuką ir manęs nebeliks. Ir viskas bus gerai. Viskas bus labai labai gerai ir nieko nebereikės sunkiai galvoti. Laimė yra tada, kai nieko nereikia galvoti.
Niekas niekada nenorėjo mirti – ar pamenat? Apie ką tylim, vyrai? Prisėskim šalia, pasiimkim taurę ir patylėkim. Tai ir yra tiesa.
Visą straipsnį skaitykite ČIA.
