Ar dar yra kur nors likęs koks nors modernumų apsirūkęs degradas, politinis idiotas, biudžeto vagis, įžymus šarlatanas ar antro galo teisių specialistas, kurio mums būtų neparodę pro visus galus?
Ar dar yra nors viena visus padoriai gyventi mokanti, be priežasties nepaliaujamai kvatojanti, sėkmingai parsidavusi kvaila šliundra, kurios nepažintume iš balso kaip savo šeimos narės?
Ar dar yra koks nors Lietuvą garsinantis, garbingas, šaliai nusipelnęs ir visų gerbiamas, nuostabus ir doras žmogus, kuriam išėjus pasaulis pasikeičia ir pasidaro tuštesnis, kurį mums būtų parodę ne grabe?
Ir viskas tik iš baimės, kad jis pasakys, ko nereikia, nors gal ir nebesakytų.
Svarbiausia, kad niekas nekalbėtų apie tai, kas svarbiausia. Kad protingas kasdien pasijustų idiotu, o doras – bejėgiu ir kiekviena vidutinybė būtų bukai laiminga.