Prasideda linksmi gyvų numirėlių vakarai, neatsidžiaugiu, kad dar iš žydrųjų ekranų nesklinda kvapas.
Štai iš Lietryčio su iš MGB-LRT paliuosuotu lojaliuoju Paleckiuku prabyla nuteistas už gerus darbus numirėlis – Rubikono išlaikytinis, pabėgęs pas lenkus ir vėl sugrįžęs, kad ant rusiško šarvuočio parodytų, kaip reikia sostamiestyje darniai parkuotis, ir, sako, net mušęs moderniąją žmoną, nors pats tai sako, kad žmona numirėlį mušė, na, bet kad kažkas kažką ten mušė, tai – faktas.
Jis, žinokit, su kitu numirėliu, kursai vardan tos buvo susidėjęs net cheminį kaip koks Dono kazokas, ir dar vienu gražiai pražilusiu mirusiuoju Artūru, perėjusiu tris partijas ir vieną judėjimą, dabar kuria naują numirėlių partiją ir judės vardan tos toliau. Dabar numirėliai labai smarkiai gelbės smulkųjį verslą, kurį patys ir išnaikino, bet argi kas tą prisimenat?
Laidelėje probėgšmiais numirėlių nusamdytas toks truputį dar lyg gyvas „apžvalgininkas“ runkeliams ir šiaip nežinantiems gyviesiems paaiškino, kad yra toks V.Radžvilas, kuris siūlo ant elektros stulpų karti tuos, katrų šventą vardą draudžiama vartoti, nors lietuvių kalbos komisija įsikarščiavusi ir tvirtina, kad tai lietuviškas žodis. Na, supratot, tai tie, prieš kuriuos reikia klauptis, ar ne? – kaip ir tai, kad jei jūs tokie, tai irgi siūlot juos karti. Žodžiu, tokia atsitiko numirėlių politvalandėlė.
O per MGB-LRT tai įvyko vakaro įvykis number one – atvyko pats Vytautas Didysis! Toks iščiustytas, nuskustas, hormonų pripompuotas, iš susijaudinimo net paraudęs, kaip mergaitė prieš pirmąjį, na, tikrai beveik kaip gyvas!
Tai tas brangiems Lietuvos gyviesiems papasakojo, kokie jo kolegos numirėliai buvo šaunūs antiastraviniai kovotojai ir kokie niekšai ir mūsų numirėlių išdavikai dabar latviai, nes pigią elektrą pirks, ir kokie mes būsim blogi, jei nepirksim brangios ar per numirėlių tarpininkus, nes ta elektra nešvari ir joje slypi velnias.
Ir dar numirėlių viršininkas išaiškino, kad šventa Mėlynoji Tumba buvo reikli ir net ministrus egzaminavo iš anglų, o šitas yra dar neaiškus – pacituosiu numirėlių apaštalą: „svarbu, kas prezidentą įtakoja“ – žodžiu, lavonų ložėje yra baisiausias susirūpinimas, kad gali anas pavadėlį nutraukti ir pabėgti laukais kur nereikia.
O dar sakot, kad rusai negudriai darė, reikėjo iškart Seimą imti, o ne bokštą. Oi, nedurni rusai buvo, oi nedurni.