Jie nori ir saugumą iš JAV suvartoti, ir tą saugumą teikiančiam, amerikiečių tautos išrinktam politikui asmeniškai kasdien į veidą paspjaudyti. Ir tuo Briuselio bajorams patikti ir įtikti, kad karvutė neužtrūktų. Ir įsivaizduoja, kad tai įmanoma.
Bet pasirinkimų metas atėjo. Niekieno nerinkta grupė draugų, užvaldžiusių LRT, ir portalų lyderio įtakingieji kaip visada bandė rinktis pagal asmeninę naudą ir įsitikinimus, kurie yra nepajudinamai tobuli.
Bet ar pastebėjot – isterija baigėsi! Staiga pasidarė lengviau kvėpuoti ir nepaliaujamo lojimo „rusai puola“ nebegirdėti. Na, pratybos, na, gali būti provokacijų, mes pasiruošėm – taip ir kalba, ir tyliai elgiasi normalios, nepsichopatinės valstybės.
Ir Donaldo Trumpo jau savaitę niekas nespardo. Gal skydinės ponai paklausė protingų komentatorių, gal skambutis iš JAV ambasados, ar kam nors ten aukštybėse atsibodo ir ėmė piktai ugzti?
Kaip ten bebuvę – Lietuva jau pasirinko. Independence lėtai sukasi į Amerikos pusę. Šventojoje Europos Sąjungoje kilus antitrumpiškai isterijai Prezidentė nedelsdama ir nedviprasmiškai palaikė Donaldą Trumpą.
Į Lietuvą jau plaukia laivai su Amerikos dujomis. Tai didesnė saugumo garantija už kelias šarvuotas brigadas ar skambų Georgo Busho patarėjų sugalvotą sakinėlį, išlietą bronzoje ant Rotušės. Nes JAV savo verslo interesus gina bet kokiomis aplinkybėmis.
Bemat atlėkė Vokietijos Prezidentas pamokyti, kaip nereikia erzinti rusų ir kaip mus Europa apgins. Vadovas šalies, kuriai amerikietiškų pigių dujų nereikia. Bet labai reikia Nord Stream 2 rusiškųjų, kurias parduodamas Europai Kremlius finansuoja karą Ukrainoje. Ir kurį Vokietija, be abejo, labai smerkia.
Europos Sąjunga kryžkelėje ir bus sunkiai sprendžiama dėl jos ateities, kur kiekvienos šalies, Lietuvos – taip pat – balsas bus svarbus. Politika yra turgus ir už mūsų poziciją galima labai daug gauti ar prarasti.
Dalia Grybauskaitė turi istorinį šansą padaryti šaliai daug gero. Kadencija artėja į pabaigą, galima nebegalvoti apie rinkimus ir reitingus. Dabar ne laikas tarpusavio niautynėms dėl smulkmenų, nukirstų medžių ar kas ką kada pasakė ar ko nepadarė.
Artėjantis tarptautinės politikos sezonas bus lemiamas, apie tai dabar kalba ir tyli sprendimų priėmėjų kabinetuose. Jie yra žmonės, taip pat dvejoja ir bijo, taip pat nežino, kas bus. Jiems reikia palaikymo, pats laikas ne žodžiais pasitarti su tauta. Tik ar išdrįs?
Ar išdrįs žiniasklaidos įtakingiausieji apie tai, kas bus ir kaip toliau gyvensim, kai rusai neužpuls? Už kokią Europą ir Lietuvą joje kovosime Briuselyje ir Strasbūre? Su Prezidente ir ES parlamentarais apie tai, ką mums visiems daryti?
Pasijustume tauta, kaip kalbėjom su deputatais, siųsdami juos į Maskvą 1989-siais. Svajoju, bet šito nebebus. Mumis nebepasitiki ir mes čia svetimi.
Mums sugalvos naujų priešų, o ir senieji etatiniai sugrįš po atostogų. Pailsėję, saulėje įdegę – Mindaugas Bastys, Viktoras Uspaskichas, Rolandas Paksas – tik kovok ir norėk.
Kęstutis Pūkas irgi pasveiks. Kvailys, aišku, neužteko penktos žmonos – užsimanė merginų. Būtų lindęs prie gražių vyrų – visas pažangusis pasaulis jį gintų. O po žinių mums rodys pozityvius pozityvus ir duos garo. Likite su mumis.
Visą straipsnį skaitykite ČIA.
