Veidaknygė
Laisvam žmogui valdžios nėra. Užtikrina sąlygas pačiam susikurti gyvenimą, dūšion nesibruka, ir to pakanka. Jei valdžią imi pastebėti kasdienybėje, galvoti, ar patiksi, vadinasi, kažkas negerai. O jei apima baimė laisvai, pagal sąžinę ir įsitikinimus elgtis, vadinasi, labai blogai.
Vergui valdžia yra viskas. Valdžia kaip gyvenimo sąlyga – jos dėmesio vergui niekada nepakanka. Vergas nori visada patikti ir įtikti – tai jo laimės variklis. Jis bijo, kad kiti nesielgtų laisvai, pagal sąžinę ir įsitikinimus, nes tai sugriautų jo gyvenimą.
Vergas myli savo valdžią kaip pats save. Negalvoja kitaip, nes kitaip, negu reikia, negali galvoti. Jis garbina, bučiuoja savo grotas ir jaučiasi laisviausias pasaulyje. Itin mėgsta mokyti laisvai gyventi ir teisingai mąstyti.
Vergas nujaučia ir trokšta paneigti savo nelaisvę, todėl slapta siekia tapti valdžia. Tame kelyje nėra jokių taisyklių ir gailesčio, tiesos ir šviesos. Viską maskuoja kova už kitų laisves. Drąsūs valdžios akivaizdoje – širdyje ir gyvenime bailiai.
Laisvas daugiausiai vienišas, vergai buriasi į gaujas. Neapkenčia laisvųjų, kelia laisvės vėliavas ir jų veikimo rezultatas visada priešingas šūkiams. Labai trokšta dėmesio, labai bijo likti kameroje vieni. Visada pirmi pelnytis iš nelaimės.
Vergai minta savo nelaisve ir laisvųjų laisve. Jei tik proga, skundžia valdžiai kitokius. Nuoširdžiai jaučiasi teisūs – kas gali būti maloniau, kaip matyti kitokius prikaltus. Arenose jie visada rodo nykščius žemyn. Juos atpažinsite iš jų teisumo. Tai mūsų prakeikimas.
Ačiū už straipsnį, gerb. Rusteikai. Parašyta įdomiai ir teisingai, tik pridurčiau, kad Lietuva, su valdžios (teisėsaugos) pagalba, tapo skundikų ir neapykantos vieni kitiems linkintiems ir kuo daugiau vergų auginantiems šalimi.
Vergas tiesiog nori būti laimingas. Iš A. Maceinos „Didžiojo inkvizitoriaus”: „žmogus vergas atsisako savo laisvės laimės dėlei. Laimė yra tasai pagrindinis noras, kuris stumia vergą paneigti savo laisvę. Maištininkas trokšta būti laisvas. Vergas trokšta būti laimingas. Maištininkas laimę aukoja dėl laisvės. Jis gali būti greičiau nelaimingas savo laisvėje negu nelaisvas savo laimėje. Tuo tarpu vergas elgiasi priešingai. Jis sutinka būti greičiau nelaisvas savo laimėje negu nelaimingas savo laisvėje. Nelaisvė yra nepakeliama maištininkui, nelaimė — vergui. Laimė yra tasai pradas, kuris vergo gyvenime užima laisvės vietą. Tai yra nepaprastai gili žmogiškosios prigimties tragedija, nes laimės siekia kiekvienas žmogus. Laimė yra pagrindinis žmogiškosios būties apsprendimas. Tikras ir pilnutinis žmogiškasis buvimas yra laimingas buvimas. Ir vis dėlto negalėdamas laimės pasiekti, būdamas laisvas, žmogus… Skaityti daugiau »
Autorius auga tiesiog akyse. Kažkada, seniai, pirmą kartą perskaitęs A.Rusteikos straipsnį, prisipažinsiu, pagalvojau jog tai koks nors užsimaskavęs paruoštukas infiltravimui, tipo „vasiliauskas-2″.
Malonu jog klydau ir prisipažystu jog buvau pernelyg atsargus.
Antra vertus, tik laikas ir darbai įrodo tikrą dalykų vertę.
Apie straipsnį: Puikus, antiburatininis tekstas.
Smagu, jog portalo redakcija publikuoja šį Autorių.
Gal taip reabilituojasi- juk meilės kolchoznykų partijai trydos metu, Rusteikos tekstams čia vietos nebuvo.
Nes Algimantas savo kritiška logika daužė buratinų iliuzijų burbulus.
Kodėl tuomet neklausėt protingo žmogaus, idiotai?
..
Taip pat reiškiu pagarbą komentatoriui ” Inkvizitoriui”.
Labai tinkamai priderinote citatas prie Rusteikos teksto.
trumpai ir aiškiai apie tapinizmą. ačiū
Visiškas pasikeitimas Rusteikos pasaulėžiūroje. Po masės straipsnių žiauriai kritikuojančių valdžią (lyg tai valdžia būtų normaliam žmogui labai svarbi)dabar jau valdžia laisvam žmogui nesvarbi, tik vergams svarbi.
Labai gaila, bet tai tiesa. Ačiū, kad raśote.
Skaitant pabandyk suvokti kas parašyta, o ne vien pažystamų raiďžių ieškoti
Čia ne apie valdžią, o apie jos savanoriškus pataikūnus, skundikus, pavlikus morozovus, kurie įsivaizduoja laisvės šaukliais, o visada pasėja nelaisves ir paklusnumą vyresnybei.
Vergus atpažinsime iš jų teisumo, laisvuolius kaip Rusteika – iš jų neteisumo 🙂
ateisto, striboko rašliavos.
ant bet kokio jauko kimba – svarbu blizga.
——
pasiskaitykite pirmiau A.Maceinos „Niekšybės paslaptis”, kad suprastute, kad tokie stribokai kaip rusteikos – tik demagogai
Pasakyk ką tu manai apie Garliavos pogromą,aš pasakysiu kas tu.
Kai rusteika pradėjo kalbėti k1 galvoja,gauja jį išmetė iš barščių ir pastūmė toliau nuo bliūdelio.
Gal nepulsiu į Juozapo ir kitų euforijas, liaupsinant autorių.
Gražiai supakuota sofistika rodo tai, kad autorius yra, arba save reprezentuoja kaip liberalą, bet ne liberastą.
Nelabai patiko autoriaus bandymas pagrindinio Dievo Įstatymo dalį perfrazuoti kitaip Tai atrodo kaip bandymas pasinaudoti dvasingumo geriausiomis idėjomis, patį dvasingumą visiškai ignoruojant ir sukeičiant prasmes vietomis. Pati sofistika tampa labai patraukli ir net žavi, tačiau dvasinė prasmė visiškai išnyksta arba neatskleidžiama.
Bet geriausiai straipsnį reprezentuoja ši jo dalis: „Nuoširdžiai jaučiasi teisūs – kas gali būti maloniau, kaip matyti kitokius prikaltus.” Taip autorius kalba apie vergus. Bet labai daugelis komentatorių šiame portale prikaltų kitokius nei jie, bet tik jau blogiečius. Ir taip geriečiai taptų tais pačiais vergais. Autorius to taip ir nepasakė…
dauguma nori, kad kitokie būtų prikalti.
—–
tik nedaugelis nori, kad kitokie atsiverstų ir taptų žmonėmis.
—–
prikalimo apologetai durnina, niekina kitus, agresyvūs – tokie kaip juozapėlis ar rusteika.
—–
atsivertimo apologetai šviečia, moko, myli, aukojasi – na kaip VaidasVDS
Aš nesu skaitęs A.Maceinos „Didžiojo inkvizitoriaus”, tačiau, jeigu jis iš tikrųjų taip rašė, tai rašė ne tiesą. Iš tikrųjų KIEKVIENAS žmogus siekia gyvenimo laimės, tik tą gyvenimo laimę supranta labai skirtingai. Teiginys, kad „maištininkas laimę aukoja dėl laisvės” yra neteisingas, nes maištininkas savo laimę supranta savo laisvėje; doras žmogus savo laimę supranta kaip savo dorybės išsaugojimą (dažnai nesibaidant ir kalėjimo dėl šio kilnaus siekio); kriminalinis nusikaltėlis savo laimę supranta, kaip savo egoistinių poreikių ir ydų (dažniausiai besaikį godumą daiktams ir vartojimui bei pramogoms) tenkinimą; ir t.t.
Subtyliai parašė apie vergus gerbiamas Algimantas Rusteika. Vergų teisumas yra klaikus. Ir čia labai įdomiai parašyta:”Nuoširdžiai jaučiasi teisūs – kas gali būti maloniau, kaip matyti kitokius prikaltus”. Tik vat dėl „mūsų prakeikimo” tai suabejočiau. Gyvybė ji, pirmiausia, turi jėgą. Ir ta gyvybė maitinasi nuo Saulės teikiamos energijos. Taigi, gyvis maitinasi ir jam to užtenka. Tiesa, jis dar nori būti saugus ir nesuvalgytas kito gyvio, t.y., netapti kito gyvio maistu. Su žmogumi yra šiek tiek kitaip. Jis savo kūnu yra gyvis, tačiau jis, skirtingai nei kiti gyviai, turi tokį dalyką kaip sąmonė. Būtent šitoks reiškinys, kaip sąmonė, kuris yra toks unikalus, kad nieko panašaus nematyti net mūsų Saulės sistemoje ir už jos artimiausių ribų, tapo visiškai nepažįstamu reiškiniu pačiam žmogui, todėl… Skaityti daugiau »
Ankstyvųjų viduramžių asketo ir filosofo šv. Augustino teiginys: „Kiekvienas žmogus savo veiksmais (koki jie bebūtų) siekia tapti laimingu”. Manau, kad tai yra visiškai teisingas teiginys.
Tęsinys apie MATERIJOS VERGUS (žiūr. komentarą žemiau). Kada MATERIJOS VERGAI sukuria savo valstybę, tai ten gyvenantys žmonės valdžiai taip pat yra tik materijos gabalas. Todėl jie savo piliečius apkrauna nepakeliamais daugelui žmonių mokesčiais ir tada prasideda skurdas. Valdžia pati apiplėšinėja savo gyventojus ir jie tai daro pagal sukurtus tokius įstatymus, kurie primena TVARKĄ, kuri yra priimta tarp kriminalų. MATERIJOS VERGŲ SUKURTA VALDŽIA visiškai nesirūpina ateities karta, todėl ŠVIETIMAS tokioje šalyje nėra prioritetas. Kadangi SĄMONĖ yra antroje vietoje po MATERIJOS, tai ir MATERIJOS VERGŲ SUKURTOJE ŠALYJE nėra suprantams, kad ateities kartų sąmoningumas tokioje šalyje bus toks, koks yra ŠVIETIMAS ir tėvų auklėjimas, kuris taip pat priklauso nuo ŠVIETIMO. Lietuvoje darbuojasi Murdocho žiniasklaidininkai. Murdochas yra MATERIJOS VERGAS, bet mūsų žiniasklaidininkų jis yra… Skaityti daugiau »
Puikus išaiškinimas.Be beletristikos.Tiesos druska.