retro
Turėsim greit vasarą. Pasileis vėl Lietuva žemuogiauti ar voveraičių be PVM prie didelio vieškelio jau už eurus. Gal ir pats kas surizikuosit miškan. Ten dar gali susitikt kokį briedį ar erkių kekėm pasišiaušusį elnią. Tie turi karališkus ragus – kuo didesnius, tuo geriau. Ir baisu, ir gražu.
Pas juos jau taip: jei turi ragus kaip alyvų krūmą – patinas gražus. Pas žmones tai kitaip. Jei patino ragai dideli, reiškia graži patelė.
Prašmatniausius ragus turi Tado Ivanausko muziejus. Pasirodo, už juos aukso ir sidabro medalius duoda. Kaip kokiame Europos čempionate. Ir metai, ir pavardės prie ragų visiems užrašytos. „Petraitis, 1956 m. gruodis, Punios giria“. O juk girioj per Kalėdas tai šalta – užsigrūdinę žmonės buvo, tai ne mes. Kaip kokie šauktiniai.
Gausiausią ragų kolekciją, sako, turėjo padūsaujantis Jo Ekselencija. Rinko visą sąmoningą gyvenimą. Dabar dalį tų ragų turi Medininkų pilyje, bet pačius gražiausius tai pati pasiliko. Ir turi, ką turi. Niekam nerodo. Viena sau gėrisi.
O daugiau tai vasarai nieko naujesnio neturim. Palangos jūrą, kurion vis brendam iki bambos pastovėti. Ir tą velnio Rusiją pašonėj. Dvasingas rusas – visada blogis, fu, Algimantai. Tiesa, kultūrą turėjo geruolišką, bet dabar ji nacionalistinė. Turi dujų, tankų ir Krymą, visuomet visus visaip išvaduoja. Ir išvadavę sau ilgai turi.
Europa – tai akla, išlepinta, turtinga paleistuvė. Vis susimeta su rusais, nors kartais pasipyksta, turi vaikų teises ožiuotis ir musulmonų. Neturi sarmatos ir kariuomenės, bet turi pinigų, kuriuos duoda rusai. Duoda ir mums, kai esam geri. Sako, greit nustos duoti. Reiks ką nors sugalvoti – mokėjo už tai, kad nedirbi, dabar tegu moka už tai, kad nebemoka.
Ukrainiečiai tai labai geri, strazdanoti ir šviesūs. Turi siuvinėtus marškinius, lašinių ir anglies. Jų oligarchai su sparneliais. Turėjo Maidaną, dabar turi Donbasą. Neturi pinigų, bet turėjo Kubilių. Dabar ten karas, tfu, atsiprašau, antiteroristinė operacija.
O Amerika tai galinga ir vien iš testosterono. Turi, kada užsimano, visus, nes visi turi dolerių. Kareiviams dykai duoda viagros, net nepriklausomai nuo orientacijos. Ir vis naktimis nemiega – galvoja ir galvoja, kaip čia mus nuo ruso apginti. Ir kaip su tais rusais patogiau susitarti. Visi storuliai, išskyrus badaujančias žvaigždes ir Osam… tfu, atsiprašau, Obamą. Turi Holivudą, makdonaldus ir lėktuvnešių. Problemų neturi.
Dar pasaulyje turim žydų. Tiems tai visi nusikaltę. Jie teisūs per amžius ir turi arabų. Tie arabai vargšai arba chroniški milijardieriai, bet visi banditai. Turi naftos ir varinėja sau į Meką. Švyturio alaus neturi. Tai perkaitę pasiunta ir kad ims pliekti į žydus, iš ko tik turi! Kai žydams atsibosta, tie anuos kiek paspirgina. Tada pažangioji žmonija labai smarkiai arabų gailisi.
Lietuviai turi liūdnas šventes ir koplytstulpius. Po to, kai Vytautas nudribo nuo arklio, jie visada nuskriausti, bet labai savimi patenkinti. Ypač tie, kurie viskuo nepatenkinti. Turi konservatorius, cepelinų, Petruškevičių ir Butkevičių. Dar turi ir labai myli Užkalnį. Nors tas storas ir lietuvių nemyli.
Nieko nepadarysi. Taip ir turi būti. Kito pasaulio pasaulyje nėra – tik kurortai. Kuriuos turi visi, kas turi, už ką turėti. Ir galit šiandien portalų neskaityt. Ir žinių neklausykit. Kai suprasit, kad turim, ką turim, turėsit gerą laiką.