Veidaknygė
Labai bijomasi pripažinti, kad tai civilizacijų konfliktas, nors jis seniai vyksta ir baimė pripažinti tikrovę jį tik gilina. Kaunamasi su pasekmėmis. Sepsis gydomas paracetamoliu.
Jiems mokamos pašalpos, suteikiami socialiniai būstai, nemokamas gydymas ir išsilavinimas. Kad neužgautume jų jausmų, išimami iš mokyklų mūsų tikėjimo kryžiai ir atsisakoma puošti eglutes per Kalėdas. Žiniasklaida vengia įvardyti žudikų tautybę ar tikėjimą. Mes jau pralaimėjome.
Mus žudo vien už tai, kad mes esame mes. Po eilinio kraujo jie susitinka akimis mečetėse ar per darbo pertraukėles ir šypsosi – mūsiškiai vėl įkalė tritaškį. Jie kol kas geručiai. Kol jų nėra daugiau. Jie laukia.
Ar jūsų neužknisa ta nuvalkiota iki skylių frazė „kova su terorizmu“? Ir kad ta frazė yra visuotinio Vakarų pasaulio „lyderių“ politinio veiksmo, t.y. neveikimo pagrindas?
Visų kariuomenių specialieji daliniai, veikiantys priešo teritorijoje, yra ne kas kita kaip profesionaliai apmokyti diversantai – teroristai. Šiuolaikinis panislamizmo terorizmas yra ne grėsmė ir ne priešas, o grėsmės reiškimosi ir priešo kariavimo būdas. Partizaninio, diversinio karo prieš stipresnį priešą jo kontroliuojamoje teritorijoje metodas, taikytas per visus karus visais laikais.
„Kova su terorizmu“ išvertus į žmonių kalbą reiškia lygiai tokią pat nesąmonę kaip ir „kova su neteisingu sprogmenų panaudojimu“. Kovoti reikia ne su kovos būdu, o su priešu.
Ne su abstrakčia, sterilia „grėsme“, o su konkrečiu jos šaltiniu, kuris turi teritorijas ir valstybinius darinius, vardus ir pavardes, šeimas ir ideologiją, religiją, finansus, organizaciją, šalininkus ir rėmėjus. Nes karas mums jau seniai, oficialiai paskelbtas ir vykdomas.
Kare galioja karo taisyklės ir nėra jokių absoliučių vertybių ir visuotinių žmogaus teisių, išskyrus teisę išlikti ir nugalėti. Bent kiek žinoję ar galėję žinoti, nujautę ir nepranešę apie priešo veiksmus praranda bet kokią valstybės paramą ir tegyvena kaip išmano.
Visi potencialūs priešo rėmėjai, įtarimą keliantys, bent kiek su jo organizacija ir pajėgomis
bendraujantys ar galintys kelti nors mažiausią grėsmę asmenys internuojami ir išsiunčiami iš šalies.
Karas laimimas ne iš saugaus aukščio spaudant mygtukus. Karas laimimas sunaikinant priešą, jo išteklius, galimybes kautis, užimant teritorijas ir fiziškai likviduojant vadovus. Susiėmimais už rankų, kreidelėmis ir valdovų paistalais, kaip nereikia priešo bijoti, mes keliam jiems tik juoką.
Nei krepšinio, nei karo niekas niekada istorijoje nelaimėjo gindamasis savo teritorijoje ar policijos operacijomis. Karas vyksta. Ir arba mes kaunamės, arba ne.
nes taip reikia.
Drebančias avis lengviau skersti.
Drebančios avys leidžiasi sekamos ir tikrinamos…vardan saugumo.
jau vyksta.Ar negali Putinas bendradarbiauti su ISIS?
vilkas avies kailyje – pranašavo Jėzus, kad taip ir bus.
—–
šiaip nieko naujo – ateistai-komunistai (velnio tarnai) visada kovojo su krikščionybe.
Didžiai nustebino elertė, štai tokį straipsnį paskelbę: http://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/3/175858/apzvalgininkas_ne_kovoti_reikia_ne_su_islamistu_ekstremistais. Ryškiai pažiūrėjo pradžią, pamatė, kad Terezą Mei kritikuoja – ir nusprendė skelbti nepasigilinę. 🙂 O šiaip, šįkart A. Rusteikai beveik pritarčiau, išskyrus vieną punktą: „Visų kariuomenių specialieji daliniai, veikiantys priešo teritorijoje, yra ne kas kita kaip profesionaliai apmokyti diversantai – teroristai.” Diversantas ir teroristas nėra tas pats. Ir specialaus paruošimo terorizmui nė velnio nereikia. Čia ne tiek metode, kiek taikinyje esmė: karinių objektų ir personalo naikinimas nėra terorizmas, kolaborantų – irgi ne, o štai niekuo dėtų atsitiktinių civilių žudymas – visai kitas reikalas. Paprastas pavyzdys: jei, tarkim, partizanas nušovė rusų enkavėdistą, stribą, ar net lietuvį komsomolo aktyvistą ar kolchozo pirmininką – tai nė velnio ne terorizmas. Terorizmas būtų, jei atsitiktine tvarka gyvenamuosius… Skaityti daugiau »
kas tie mes? vengrai,čekai,lenkai tai kaunasi su eurodebilais. mes tai tie kurie išbėgo ir bėga,ar tie kurie nebegali išbėgt ?
Ai Rusteika, ir Tu pagal propagandą!
Dėl specdalinių pritariu, tai valstybinio terorizmo žymė.
Teisingai čia pastebėta „Kas tokie „mes”? Pvz., aš nelaikau savęs „mes” kartu su prezidentūra, prokuratūra, vyriausybe ir vsd.
Visi būdami tikri krikščionys „mes” galėtume kovoti su islamu kaip lygūs su lygiais tik vardan D-vo Tiesos, kaip būta „tamsiais viduramžiais”, bet ne dabar, kada D-vo Tiesa yra islamo, bet ne degeneratų pusėje.
visiška tiesa, jog ,,Kare galioja karo taisyklės ir nėra jokių absoliučių vertybių ir visuotinių žmogaus teisių, išskyrus teisę išlikti ir nugalėti”.
Kol mes deginsim žvakutes, vėliavų spalvomis apšviesim pastatus ir t.t. – mes pralaimėtojai