Na ką, viskas buvo gražu ir teisinga. Buvo ne tik vėliavos, kalbos ir tikri žmonės. Ir ministeris susirūpinusiu – beveik kaip fotosesijoje parkritus prie Matuko kapelio – veidu, pasipiarinti atėję kovotojai, balsavę „už“.
Atskiras atvejis, pasitaisysim, kaltus nubausim, apmokysim, kaip jus dulkinti švelniau ir net nufilmuosim! Ir visos už tėvelių pinigus išlaikomų vaikagrobių ir visuomeninio manipuliuotojo pajėgos bus mestos tam, kad vaikelių atiminėjimo sistema išliktų.
Tik šiukštu, nesipriešinkit, bendradarbiaukit su gestapininkais, nusimaukit kelnes, būkit labai ramūs ir keturpėsti – tai pilietiškiausia pozicija. Vyrai, tapkit tikrais lietuviais – neginkit savo šeimos ir vaikų, bet šitaip besielgiančią valstybę turėsit ginti.
Na, krikštynas, šeimos šventes, draugų vakarėlius su dainomis ir vestuves galit pamiršti – būsto neliečiamybė, garantuojama Konstitucijoje, zonderkomandoms negalioja. Atvažiuos ir atims vaikus už girtavimą jų akivaizdoje, net jei būsit po taurės vyno ir galėsit vairuoti – taurė ant stalo savo namuose yra baisus nusikaltimas.
Sakot, svarstys tarnybos ar teismas? Niekas jūsų net nepakvies į posėdį, nuspręs už akių, kaip vežant į Sibirą. Pagal vienašališkus spectarnybų parašytus aktus, kuriuose viskas taip, kaip reikia, ir kurių jūs akyse nematysit. O kai viskas bus padaryta – bylinėkitės į sveikatą, teismo sekretorė praneš – posėdis po pusmečio.
Paskaitinėjau „norminius aktus“. Pasirodo, vaiką iš šeimos atimti daug lengviau, negu šuniuką. Ir visiškai nesvarbu, ko vaikelis pageidautų – tegu klykia sau per naktis. Niekas net nesirengia jo norų paklausti, kas privalu pagal tarptautines konvencijas, nes jos šakalams negalioja.
Vaikų grobimas visais laikais, visose visuomenėse buvo vienas iš sunkiausių ir griežčiausiai baudžiamų nusikaltimų. O dabar tai skatinama ir pelninga veikla, kurią laimina mano valstybė. Tai gal eikim šiuo keliu iki galo – o kodėl neatėmus žmonų?
Jei jauna ir dar nieko, globėjai gal kokį nuomos mokestį susimokėtų ir iš to finansuotume atimtų senų ar storų globą. O jei vaikeliai pasiilgsta namų, tai atimkim ir išvežkim tėvus, o namus palikime prižiūrėti globėjams. Neišarti dirvonai, skundų būtų iš kiekvienos laiptinės po dešimt.
Nes mūsų valstybė turi viską sureguliuoti ir priversti mus būti laimingus taip, kaip bus paliepta. Juk gali būti pasaulyje vieta, kur niekas negirtauja, nepersiėda riebių dešrų ir valgo tik, ką reikia, visi paklusnūs, laiku gula ir keliasi, netriukšmauja, prieš vyresnybę neburba – tik dirba, kalba ir vaikšto kaip nustatyta ir jokios atskirties ar nepatenkintų!
Tokia vieta yra. Konclageris.