Internetai skaito žydų publicistės ir blogerės Linos Gorodeckajos tinklalapyje aprašytą istoriją. Šiaip nesidalinu, bet dabar pasidalinsiu sutrumpintu atpasakojimu, išėmęs pernelyg ašaringas emocijas, kurių eskalavimo tekste nemėgstu. Tiesiog pateiksiu faktus, ir viskas.
Kodėl dalinuosi? Todėl, kad perskaičius iškilo klausimas: ar pas mus tai dar įmanoma? Ar dar liko mažoje tautoje, klusniai pasirinkusioje sotų susinaikinimą, solidarumo, atjautos ir ištikimybės protėvių papročiams?
Iš tos tautos, kuri buvo nukariauta ir išblaškyta, bet liko nesunaikinta du tūkstantmečius, yra ko pasimokyti. Jei tik norime mokytis ir dar yra kam mokytis.
Tiesiog pagalvokim, pabandykim įsivaizduot, ar toks paprastas dalykas galėtų įvykti čia ir dabar, bet kuriame mūsų koronaviruso mieste?
Ši istorija atsitiko Haderos mieste, Hillel Yaffe medicinos centre. Gydytojas pacientės dukrai pasakė, kad jos motinos, sergančios sunkia vėžio forma, būklė ėmė smarkiai blogėti ir jos dienos suskaičiuotos.
Duktė gydytojui atsakė, kad rugpjūtį ji turėjo ištekėti, bet dėl koronaviruso vestuvės neįvyko. Po to nuo „koronos“ Prancūzijoje mirė jaunikio tėvas. Tai vestuves atidėjo, kol mamai, kuri labai labai jų laukė, pagerės sveikata.
Ir gydytojas Renat Raines Karmelis pasiūlė surengti santuokos ceremoniją tą pačią dieną, tiesiog palatoje, prie mamos lovos. Žinia apie vestuves pasklido po ligoninę, kas tik gali, nutarė padėti ir dalyvauti.
Viską suorganizavo per tris valandas. Ne vestuves palatoje, o iškilmes skyriaus vestibiulyje – pagal visas žydų tautos tradicijas. Su vestuvine suknele ir gėlėmis, šventiškai papuoštomis sienomis ir balionais.
Ligoninės siuvykla skubiai pasiuvo vestuvinį baldakimą Chuppah, simbolizuojantį būsimų šeimos namų stogą ir naują gyvenimą. Į medicinos centrą atvyko vizažistas ir kirpėjas, kad jaunoji būtų graži.
Viskas buvo daroma savanoriškai, ne už pinigus. Ligoninės virėjai parengė stalą su šventiniais valgiais. Suskambo smuikas, ir vestuvės prasidėjo.
Jaunikį po Chuppah įvedė ligoninės vyriausiasis gydytojas. Vestuvinę ceremoniją atliko medicinos centro rabinas. Tradiciškai buvo sudaužyta taurė, skelbianti naujos šeimos gimimą Pažadėtoje Žemėje. Mama džiaugėsi ir laikė dukters ranką, buvo kartu.
Pagal paprotį motinai buvo įteikta dukters vedybinė sutartis Ketubah su jaunųjų pasižadėjimais, ji palinkėjo jauniesiems ilgo, laimingo gyvenimo.
Po to jai vėl suleido morfijaus.