Drąsioji Lietuva dėl Jeruzalės nepritarė JAV ir Izraeliui, su kuriais sieja didžiuliai valstybiniai interesai, o pritarė arabų pasauliui, kur valstybės interesų beveik nulis. Matėt L.Linkevičiaus akis po D.Trumpo pagrasinimo? Tokio išsigandusio dar nebuvau matęs – supranta, kas įvyko, bet jis – tik vykdytojas.
Ir kaip linguoja politiniai apžvalgininkai: kokie ten punktai rezoliucijoje, ką sako, kas ten teisesnis, kaip mes norime gero pasauliui, kaip tai paveiks „Artimųjų Rytų taikos procesą“, koks čia reikalingas „politikos tęstinumas“, čia „tarptautinės teisės klausimas“ ir t.t., ir pan. Niekų niekai.
Lietuva jau seniai balsuoja tik taip, kaip nori ES viršūnėlės asmenys. Kartais tai sutampa su valstybės interesu, kartais – ne, bet lemia ne valstybės, o asmeninis politinis interesas. 2019-siais rinksim ne tik Prezidentą, bet ir Europos Parlamentą, kuris sudarys naują Europos Komisiją ir Junkeris su kompanija eis šieno pjauti. D.Grybauskaitei irgi teks ieškotis darbo.
Griežta poza, reikli retorika ir absoliutus, iki smulkmenėlių pritarimas viskam, ką Briuselio dundukai benutartų, savo – patikimo, visiškai lojalaus –žmogaus įspūdis, asmeninės savybės, „o gal pabandykim moterį“, kas Europos tolerantams ir feministėms patiktų… O gal ką pasiūlys? O gal jau preliminariai susitarta – tik reikia nesusigadinti ateities?
Niekas apie valstybę čia negalvoja – nesvaikit. Visus šiuos metus iki 2019 rinkimų visus iki vieno sprendimus lems ne valstybės, o politikų asmeninės karjeros interesai. Ir nėra tokios nesąmonės ar bjaurystės, kurios nepadarytų dėl šio švento tikslo. Žiniasklaida apvalyta ir paklusniai vizgina uodegėlę. Nusipirkit spragėsių ir alaus.