Algimantas Rusteika. O jei apsieitume be isterijos „Po šimtą, už Lietuvą!“ O jei švęstume tiesiog nuorširdžiai?

Isterija prasideda. Visuomeninis manipuliuotojas skelbia akciją Šimtmečiui kelti vėliavas, nors pagal įstatymą ir taip privalom kelti. Ragina kelti net ne per šventę, ne taip, kaip vėliavos įstatyme nustatyta – be kotų, apvynioti trispalvėmis surūdijusius blokinių balkonus ir nuleisti nuo virtuvių palangių, kaip kokius džiovinamus paplūdimio rankšluoščius.

Ir dabar nauja pompa – pasportuojantys, kurie myli Tėvynę, padarys šimtą atsispaudimų už Lietuvą. O kodėl ne šimtą pritūpimų, prisitraukimų, šimtą atsilenkimų ar visą treniruotę? O dviratininkai ar negalėtų numinti šimtą mylių? O Auksinė Žuvelė tai tikrai turėtų už Lietuvą po šimtą kartų kasdien baseiną perplaukti!

Inspektoriai parašytų kasdien po šimtą baudų. Bobutės sukalbėtų po šimtą rožinių, poetai surimuotų po šimtą eilučių, mūrininkai padėtų po šimtą plytų. Delfiai įdės šimtą straipsnių, ir aš parašysiu šimtą, nors ir neįdės. Ir išgeriantys drąsiai padarys po šimtą, o storuliai numes po šimtą gramų kasdien. Už Lietuvą.

Valstybinės galvos kasdien pasakys po šimtą ar du žodžių iš lapelių. Tik niekas nepasakys, kodėl šimtmečiais, per okupacijas išstovėjęs, uraganus ir artilerijos bombardavimus atlaikęs Gedimino Kalnas laisvėje pradėjo griūti? Kodėl iki jubiliejaus pagrindinė valstybės aikštė nesutvarkyta? Kodėl iš septyniolikos Šimtmečio minėjimo programoje valstybės finansuotų filmų nei vieno iki jubiliejaus nepamatysime?

O gal nusipelnėme tos apgailėtinos agitbrigadų lygio komedijos apie kvailų ir prasigėrusių signatarų nuotykius su prostitute apsimetusia policininke, rodomos pilnose salėse? Kodėl Šventę būtinai turim padaryti parodomąja akcija, valinskiniu šou – ar jau be to ir be jų nebesugebam? Kodėl būtinai reikia idiotiškų iniciatyvų, pigių blizgučių, žvaigždučių maivymosi, komjaunuoliško entuziazmo? Kodėl to nepadarius solidžiai, iškilmingai, paprastai ir nuoširdžiai?

Tikrą šventę mačiau. Ne Nepriklausomybės Aktas svarbu, ne ką L.Mažylis ar D.Grybauskaitė pasakė. Aš mačiau paprastų vyrų ir moterų akis, girdėjau jų balsus, kai išėjo pamatę tą ranka rašytą lapelį su parašais. Nebuvo nieko netikro. Tik šventė, kuri visada su mumis.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
18 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
18
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top