Išdidi, didelė valstybė ir jos žmonės palieka bendriją, kuri jiems objektyviai buvo ir yra naudinga. Tai galėjo atsitikti anksčiau ar vėliau, bet neįvykti negalėjo. O pavyko dabar.
Panašiai kaip per perestroikę, kai sistemoje susikaupia įtampa ir tampa aišku, kad perspektyvoje, nieko nedarant, ji žlugs. Kiekvienas ima galvoti apie save. Ir elitas sumąsto kelis sau naudingus pokyčius. Ir įsivaizduoja, kad viskas vyks tik tiek ir tik taip, kaip sugalvotojams naudinga ir norisi. O atidarius realybės katilo vožtuvus slėgis nuneša velniop ir vožtuvus, ir jų atsukėjus.
Pagąsdinti Europą referendumu, išsiderėti sau išskirtines sąlygas joje likti, pelnyti nepatenkintų rinkėjų balsus ir politiškai pasipelnyti – toks buvo sumanymas. Džinas išlindo iš butelio su visa savo komanda ir procesas prasidėjo. Ką D.Cameronas atiduotų už tai, kad daug ko nebūtų padaręs ir pasakęs, šiandien žino tik jis.
Dar prieš metus atrodė, kad viskas einasi kaip per sviestą, pabalsavimas, jei ir vyks, tai bus toks, kaip reikia. Kodėl pavyko dabar? Padėkoti už esminį įvykių ir rinkėjų nuomonių posūkį yra kam – šventajai motinai Angelei, nors esmė ir ne jos persona.
Jei vienos Berlyno moteriškės leptelėta frazė gali sukelti procesus, pradedančius didžiausios pasaulyje valstybių sajungos griūtį, tai ta sąjunga tėra verta frazės. Tikrovė išaiškėja ne per šventes ir ponų balius. Nesugebanti veikti ir apsiginti nuo pavojų sistema yra pasmerkta. Visa kita konkretika – tik simptomai ir pasekmės.
Matyt, britai išeina. Kas lieka? Vokiečių ir prancūzų sąjunga, turtingų ir pinigingų bendrija su politiniais satelitais, imituojanti lygiateisiškumą ir vienybę. Sąjunga, kaip ir šeima, stipri tada, kai kiekvienas suinteresuotas jos išlikimu ir laisvu noru gali paaukoti dėl jos dalį savo laisvių. Pinigais perkama įtaka ir atsidavimas stipresniajam dėl naudos nėra nei laisvė, nei šeima, nei sąjunga.
Briuselio bajorijos laukia sunkus, bet jiems jau įprastas uždavinukas – ką daryti, kad nieko nereikėtų daryti ir viskas savaime pasidarytų? Nes norint ką nors pakeisti, reikia iš esmės keisti situaciją, kuri naudinga tiems, kurie gali ką nors pakeisti. Ligonis žino, kad sunkiai serga, bet bijo eiti pas gydytoją, nes gali skaudėti. Vis sako, kad rytoj tai tikrai. Ir nusiperka dar skanių papildų.
Britų piliulė karti, bet gali būti ir naudinga. Arba ES sunkiai, bet vis dėlto reformuosis ir išliks. Arba elitai vaidins, kad nieko baisaus neatsitiko, ir temps gumą, iki ES iširs. Arba imituos reformas, imsis dalinių, neesminių pasitvarkymų ir vis tiek subyrės. Tokie pasirinkimai. Bet tai, kad tokia, kokia yra, ES nebegali būti ir reikia kažką daryti, aišku kiekvienai turgaus bobutei ir kiekvienam Briuselio biurokratui.
Mūsų baudžiauninkų elitas toje neišvengiamoje diskusijoje dėl reformų ir ateities nedalyvaus. Jiems juk tai nesvarbu. Ką dideli stori vaikinai su storomis piniginėmis nutars – tam pritars. Kaip pritarė per vieną naktį ES Konstitucijai, kuriai niekas nepritarė, net jos neskaitę.
Neverkšlenkim – pirmadienį nieko neatsitiks. Švies saulė, žmonės prakaituos ofisuose ar prie konteinerių. Pasaulis nesugrius, kaip nesugriuvo per dieną nei 1939-aisiais, nei 1989-aisiais. Tiesiog jis krustelėjo ir ima keistis vėjas. Ir niekas nežino, kur nuplauksim. Kaip joks gudruolis prieš kokį dvidešimt metų negalėjo pasakyti, kas bus dabar, taip ir dabar tokio gudruolio Žemėje nėra.
Viena aišku – gyvename seisminėje zonoje, kur susirėmę globalios tektoninės plokštės. Politinis stabilumas, koks geras ar blogas jis bebūtų, – mūsų gyvybinis interesas ir išlikimo galimybė. Yra juk ir juodasis scenarijus. Susilpnėjusi, nevieninga, į politinį chaosą grimztanti Europa. Besitraukianti visais frontais iš Europos Amerika, reikšmingų konfliktų galimybė artimojoje ir tolimojoje Azijoje.
Netikėtos ir didelės krizės atveju būtume praryti per savaitę. Tam seniai viskas paruošta, manevruose patikrinta, resursai ir pajėgos dislokuoti kur reikia. Tą visi žino ir vis garsiau kalba. Stipri ir vieninga Europa – mūsų interesas. Prisidėti prie sveikųjų jėgų, siekiančių permainų, – viskas, ką galime padaryti ir privalome daryti. Tik vargu ar išdrįsime, nes tai juk nepatiks Briuselio storuliams ir galim gauti mažiau išmokų.
Viena pusė rėks, kad viskas gerai ir visi reformatoriai – populistai ir Kremliaus agentai. Kiti rėks, kad ES nereikia ir nuo jos reikia bėgti neaišku kur. Realiausia, kad ir toliau nieko neveiksim ir tik linksmai plauksim pasroviui, kur bepūstų permainų vėjai. Nes esame labai drąsi šalis.
Sveikiname britus.
Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Toks posakis nėra labai vykęs, bet jame yra daug tiesos. Dievas nesijuokia iš žmogiškų nevykusių pastangų, tačiau tai, kas vyksta ne pagal Dievo valią, anksčiau ar vėliau žlunga, tad žmonijai teks bandyti kitaip… Europos Sąjungą buvo bandyta steigti kaip grindžiamą krikščioniškomis vertybėmis. Bet ją steigė vis tik ir sekuliaristai, kurie tas vertybes suvokė ne taip, kaip tai atitiktų Dievo valią. Ir visai nenuostabu, kad tuo metu, kada faktiškai Europos Sąjungoje neliko jokių dvasinių ar į jas panašių vertybių, Europos Sąjunga pradėjo ir braškėti, ir byrėti. Ir nors daug kas keikia demokratiją, būtent demokratija (ir gal būt kažkokia daug kam nesuvokiama dvasinė įtaka) pasitarnavo tam, kad dar vienas, tapęs beveik bedvasiniu, projektas pradėtų savo žlugimo pradžią.… Skaityti daugiau »
Tiesa, kad ES Lietuvos negins, gins NATO. Bet NATO negins mažos valstybės, kuri savaime iškris iš Europos sąvokos po ES subyrėjimo ir atsidurs „tradicinėje” traukoje.
Globalią Vakarų politiką formuoja ne balsavimai, bet Chase Manhattan Bank ir pan. Pavadinimų pakeitimai bei ES subyrėjimas jos neįtakos, greičiau liudys pasikeičiančią taktiką. Užtat Lietuvai bus tik vienas „naujas” vėjas: eilinis atsidūrimas pamiltame kacapyne pas materinius ch..-bl…-j…….-m… mongoloidinius bratuškas vypivuškas.
Nuostabiai puikus straipsnis!
Atmetus autoriaus pagiežingą toną, rašinyje galima rasti. Gaila, kad tokių nedaug. Beje. Premjerui D.Cameronui būtų tekę pasitraukti net ir tuo atveju, jei referendumo lėkštelė būtų nusvirusi į kitą pusę. Jau vien dėl to, kad jo populistiniai manevravimai surengiant nelabai aiškios vertės referendumą sukėlė didelę sumaištį ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir už jos ribų. Demokratinės šalys į rezultatą žiūri įtartinai ar net priešiškai. Galima net neabejoti, kad džiaugiasi Rytų imperija su savo satelitais. Jei pamąstyti apie už skirtingas pozicijas balsavusius, tai nesunku atspėti, kad labiausiai įtakingi, labiau pasiturintys anglai balsavo už pasirinkimą. Išskyrus tą skirtingo turtingumo grupę, kuri gyvena su lozungu „o mes turim karalienę”. Verslas savo netektis dar įvertins, o ES šalys taip pat galės skaičiuoti savo pralaimėjimus tarptautinėje… Skaityti daugiau »
Tikrai ne visi ES šalių gyventojai, gavę per vieną ausį skubės atsukti kitą. Buitiniame lygmenyje kontaktai su Europą vis tiek išliks gausūs. Neskubės atvykėliai britai prisipažinti, kad jie iš tos „Brexit” daugumos. Smagiau sakyti, kad „aš jūsų draugas”. Koks draugas? – parašyta referendumo lapelyje. Paslaptis… Anglų kalba plito ES šalių naudojime nematytais tempais. Gal tik prancūzai mėgdavo apsimesti, kad nei būūū, nei meee jos nesupranta. Ne brangiame restorane, o kai koks su turisto kuprinėke bando kelio pasiklausti. Ką iš tokio gausi… Tai štai. Kad ir kaip pasibaigs D.Camerono suorganizuoto referendumo pasekmės, Europa nepamirš ir išliks abejingi, kad „anglai turi karalienę”. Turėkit. Niekas nesiruošia jos atimti. Kaip ir visos istorijos iš atminties neišmesi. Būta visko. Tačiau kai XXI -ame amžiuje kertama… Skaityti daugiau »
Jei jau bus bandoma ką daryti, tai teks britams ir su Škotija palenktyniauti. Tie, manau,ilgai nelauks. Pretekstas ant nosies… Airiai stebisi ir gal irgi planų dėl savo salos šiaurės turi. Na, o jei visokius juokelius atidėti į šalį, tai , manau, yra ir toks variantas, kurį galima būtų pavadinti „išėjimas pasiliekant”. ES šalių politikai žino, kiek populistų yra visur. Supras. Niekas jokio grėblio sau po kojomis nekiš. Manau, kad dauguma britų politikų ir verslininkų susiėmė už skaudančių galvų. O juk jų reali jėga yra netgi labai žymi. Nustebino Londonas. Dabar ir jis nori … atsiskirti. Tad pokiliminė kova dar tik prasideda. Ta prasme jokių vasaros atostogų nebus. Visas sutartis ir susitarimus galima taip sudėlioti, kad ir ėriukas liks sveikas ir… Skaityti daugiau »
Bet kokie staigūs bandymai pakeisti rezultatus vestų prie dar didesnės sumaišties. Tačiau tai nereiškia, kad galima kirviu kirsti ir skiedras rinkti. Dabar vyksta ginčiai kaip elgtis, kad nuostolių būtų kiek įmanoma mažiau.
Toks diiiidelis politikos specas A.Užkalnis, teigęs kad pats būtų balsavęs už išstojimą, aiškina, kad geriausiai tinka kirvis. Manau, kad ir Kremliuje to norima. „Specas” Anglijoje žinomas. Ten lietuvių apie 200-300 tūkstančių. Nepatariu „specui’ vėl vykti Big Beno dūžių paklausyti. Atpažins…
Kai kas bando lyginti SSRS byrėjimą, pasitraukiant okupuotoms šalims ir išėjimą iš savanoriškai įkurtos Europos Sąjungos. Nereikia tokių priešingybių gretinti, nes tai gryna demagogija. ES šalių lyderiai įpykę už tokį neatsakingą sprendimą. Ir jų skubias emocijas galima suprasti. ES verslininkai į visa tai žiūrės atsakingiau, nes tai tiesiogiai liečia jų finansinius interesus. Todėl manau, kad aštrūs kampai apsitrins ir vėl bus galima šį bei tą lipdyti įvairių sutarčių pagalba. Toks procesas bet kuriuo atveju gerokai užsitęs ir net gali sulaukti politinių pokyčių pačioje Didžiojoje Britanijoje. Laimėję britai gal gerai net nesuvokia, kokias jėgas jie sužadino bei supriešino ir pas save ir visoje Europoje. Praeis laiko ir jie savęs galės paklausti: „O ką mes padarėm, kad „iskas yra taip, kaip bus’.… Skaityti daugiau »
niekam neįdomus, niekas jo neskaito, bet įkyrus kaip rudeninė musė
Piksus vulgaris propagandonium- tipška mėšlinė sisteminė musė nešiojanti smegenų plovimo infekcijas.
Laikykiměs higienos:
Neskaityk,
Neatsakyk,
Ignoruok.
Galėtų sunerimę ES lyderiai paaiškinti šios sąjungos visuomenei kodėl, jų nuomone, didžioji dalis referendumo dalyvių išsakė norą atsiskirti. Visų balsavusių niekas neapklaus, tačiau nujausti, kokios pagrindinės priežastys? – galima. Liūčių ar kokio teroristinio incidento referendumo dieną vargu ar galima laikyti tam susidariusiam nuomonių skirtumui. Manau, kad daugiausiai lėmė priešistorija, kurios kažkodėl nenorima viešai aptarti žiniasklaidoje. Prisiminkime, kaip Anglija kovojo ir išsikovojo daug įvairių išskirtinių privilegijų, o ES šalys nuolankiai lankstėsi net ir neracionaliems reikalavimams. Tokia situacija leido britams manyti, kad jie iš tikrųjų kažkokie išskirtiniai, o visi tie, kurie atvykę iš kitų ES šalių yra kažkuo prastesni. Britų žvelgimas į visus atvykėlius iš aukšto su pabrėžtinu nepasitikėjimu didino įtampą tarp gyventojų ir tai galėjo tapti didžiausia nepasitikėjimo ES priežastis. Kitas… Skaityti daugiau »
Manau, kad kol kas buvo tik vienas ryškesnis atvejis, kai pačiai ES vertėjo rimtai svarstyti apie jos narės Graikijos statusą iš esmės. Vis tik tada net ir Graikijos socialistai suprato, kad patys dėl daug ko kalti ir pabandė šį bei tą ekonomikoje keisti. Suprato gal ir tai, kad Rusija pati krizėje ir milijardais, kaip Kubą, neužmėtys. Tad kodėl ES tada kietai netrinktelėjo? Dabar Graikija šiaip taip kapanojasi, o „kietu atveju”, Kremlius gal pasakytų: ” mes jus, graikai, mylim ir norim po jūsų saule kaitintis, o ES-ai atkiškit trijų pirštų kombinaciją”. Tiksliai taip pasakytų ar ne, tačiau reformos būtų nepradėtos ir Graikijos lauktų visiškas kolapsas. Kiek mažesnės finansų „siurbėlės” buvo Ispanija, Portugalija, Italija ir t.t. Baltijos šalims buvo gera valia leidžiama… Skaityti daugiau »
Jungtinė Karalystė, būdama ES komandoje turėjo verslui ne tik geras, bet dalinai ir išskirtines sąlygas. Ypač prekyboje su Š.Amerika, Australija ir pan. Teigti, kad britų verslas nepatirs nuostolių, nėra teisinga. Nuostoliai pirminiame etape bus net labai žymūs. Apart ekonominių problemų dar yra ir etiniai dalykai. Britanijos bičiuliai supranta kokia tautos dalis nulėmė referendumo baigtį. Verslininkai savo ryšius stengsis visais būdais išlaikyti. Jei bus surastos „minkštos” sutartys, tai JK verslas gali nusileisti ant minkštos vietos. Tai, kad A.Merkel siūlo neskubėti kirviu kapoti – dar kartą įrodo Vokietijos gebėjimą manevruoti. Panašių klaidų, kaip su milijonais imigrantų kartojama nebus. Keista, kad tokia griežta šalis su kolegomis nesuskubo tiksliai šio proceso reglamentuoti. Kremlius jau senokai dėl to krykščia iš džiaugsmo. Tikiu, kad Lietuvai pavyks… Skaityti daugiau »
Jungtinė Karalystė Europarlamente turi 73 mandatus. Jų netekęs EP gerokai kryptelės į kairę. Ar tas kryptelėjimas bus esminis?- sunku tvirtai pasakyti. Dėl kiekvienos vietos Europarlemnte vykdavo atkakli rinkiminė kova. Lietuva taip pat euroskeptikų yra į jį pasiuntusi. Jei kas mano, kad jie ten tik šiaip kėdes trina, tai, manau, labai klysta. Iš kur gali būti „zadanijos”- nežinau, bet kas gali paneigti kad jos – realybė? O juk jie iš tikrųjų dar ir ten tam, kad viską griauti iš vidaus. 2017 metų antrą pusmetį pirmininkaus JK, kurios išstojimas dar nebus baigtas. TAI GAL BUS PASKUTINIS ŠANSAS KAI KĄ REIKŠMINGESNIO EUROPARLAMENTUI NUVEIKTI. Ar juo bus pasinaudota? – didelis klaustukas, nes įvairus visokių ES narių tąsymasis gali net sustiprėti. O juk mums į… Skaityti daugiau »
Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai,Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai,Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai,Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai,Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai,Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai,Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai,Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai,Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai,Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai,Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai,Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai,Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai,Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai,Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai,Tapetai, tapetai, tapetai, tapetai, tapetai,tapetai, ….