Toks įspūdis, kad premjeras nuoširdžiai norėtų pažaboti prekybos tinklų monstrus ir remti smulkiuosius prekybininkus, bet pats apie prekybą nelabai ką išmano. O patarėjai, kurie yra šios srities specialistai ir neabejotinai ten turi kiekvienas savų interesų, tuo naudojasi ir jį užmėto vienas kitam prieštaraujančiais pasiūlymais.
Visi skyriai ir departamentai pagal komandą sugrūdo vaisingas idėjas į vieną popierių – ir turim naujus, darnius pokyčius! Dabartinei valdžiai jau tapo tradicija: eklektiška protingų ir beprotiškų, įmanomų ir nerealių, socialistinių ir populistinių kliedesių krūva užmaišoma su geranoriškumo majonezu ir pateikiama kaip reforma. Senas kaip pasaulis ekonominio ir politinio nemokšiškumo vaizdelis – kiekviena atskirai paimta mintis lyg ir teisinga, tačiau bet kaip sumetus po kapotu galingą variklį ir kalną naujų detalių, mašina nevažiuos – nors tu ką.
Štai tipiškas smulkaus verslo, kurį esą norima paskatinti, subjektas – kaimo parduotuvė. 2/3 pajamų iš alkoholinių gėrimų pardavimo, iš kurių išlaikomos patalpos, apmokama pardavėjai ir už elektrą, o iš maisto prekybos su labai mažu antkainiu (nes tas pačias prekes gauna žymiai brangiau už prekybcentrį) šiaip ne taip kruta ir moka mokesčius savininkas su šeima.
Ir ką dabar alkoholinių gėrimų prekybą jam atims valstybinis monopolis. Ir arba parduotuvė turės iš viso užsidaryti, savininkas ir pardavėjai iš mokesčių mokėtojų taps pašalpų gavėjais, o žmonės važinės apsipirkti dešimtis kilometrų į tą patį prekybcentrį, kurio apyvartas ir įtaką esą norima sumažinti. Arba parduotuvė turės padidinti kainas, kurias „reforma“ siekia sumažinti.
O atspėkit iš trijų kartų, ką darys prekybcentriai, atėmus jiems šnapsą? Susimažins pelnus? Teisingai, atspėjot, vaikučiai – padidins maisto kainas, kurias reforma turėjo sumažinti.
O viršūnių viršūnė – pajamų mokesčio mažinimas tiems, kurie pirks pas smulkiuosius. Taip ir matau šimtų tūkstančių vargšų pajamų deklaracijas, kuriose nurodoma, jog per metus pirko tik turguj ir mažoj krautuvėlėj už kampo kiekvienas už kelis tūkstančius eurų. Ir kaip jiems taikomos gyventojų pajamų mokesčio, kurio ir taip mažai algos gaunantieji nei cento nemoka, „nuolaidos”.
Ir kaip deklaruojantieji, juos patikrinus, išpūtę akis tvirtina, kad pirkimo čekius pametė, neišsaugojo ar mažamečiai vaikai užvakar suplėšė ir už tai gavo beržinės košės. Ir įsivaizduoju, kaip šimtų šimtai mokesčių inspektorių už tūkstančius eurų sugeba tuos tūkstančių tūkstančius deklaracijų patikrinti. Ir kaip turguj ar krautuvėlėse gudručiai susirenka iš šiukšlių dėžių čekius ir per daugiau uždirbančių švogerių deklaracijas nesumokėtus pinigus iš biudžeto „susigrąžina”.
Labai primena daktarą, kuris sako, kad reikia prapjauti pilvą ir ką nors daryti, nors nežino ką. Ir net nepagalvoja, kad svarbiausia nepakenkti. Chaosas galvose ir valstybėje plinta kaip miško gaisras. Palinkėkime vieni kitiems kantrybės, nes humoro jausmo gali ir nebelikti.