Veidaknygė
Pratęsiam Agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo (dėl trumpumo pavadinkime jį Sąrašu) temą, nes atsirado naujos, įdomios informacijos, o komentarų po postu paprastai nelabai kas skaito, todėl daugelis gali ir nepastebėti.
Išsigandęs LGGRTC pateikė paskutiniųjų Sąrašo lapų fotokopijas – jei nebūtume rašę ir apie tai diskutavę, šias fotokopijas būtume matę kaip savo ausis. Ir tai jau rezultatas. Pažiūrėkim, ką matom.
Sąraše registruotos asmeninės tokių agentų archyvinės bylos:
– dalyvavusių stambių antisovietinių ir kitų priešiškų organizacijų veiklos operatyviniame tyrime;
– dalyvavusių likviduojant tautinį pasipriešinimą Ukrainoje, Baltarusijoje, Baltijos šalyse;
– KGB perverbuotieji ir užsieniečiai;
– karo metu vykdžiusieji specialiąsias užduotis priešininko užnugaryje.
Akivaizdu, jog į šias sąrašo kategorijas nepatenka nei D.Banionis, nei S.Sondeckis, nei V.Sladkevičius. Sąrašą sudaro KGB seniai nebeaktualios, neaktyvių ar mirusiųjų agentų pavardės, daugiau turinčios reikšmę istorijai, ką įrodo faktas, jog iš 1699 įrašytų gyvų ir prisipažinusių yra tik 22.
Aiškiai matosi, kad paskutiniai įrašai daryti ne kadrinio KGB atsakingo darbuotojo, pagal pareigas tvarkiusio ir užpildžiusio visą žurnalą – rašiklis ir rašysena skiriasi.
Žurnale bylos suregistruotos ir numeruotos eilės tvarka, pagal datą. O paskutiniuosiuose įrašuose net nesugebėta įrašyti įtraukimo į sarašą datos ir toje grafoje prirašyta absoliučių nesąmonių, nors visi kiti įrašai žurnale daromi griežta eilės tvarka ir kiekvienas sekantis įrašas yra vėlesnis už ankstesnįjį.
Štai, įrašas Nr.1664 A.Labanauskas padarytas 1989-12-08, o sekantis įrašas Nr. 1665 D.Banionis įrašytas „1974 metais“, nenurodant mėnesio ir dienos, sekantis įrašas Nr.1666 S.Sondeckis įrašytas „1982 metais“, nenurodant mėnesio ir dienos. O tolesni įrašai jau vėl įrašyti, laiko mašina sugrįžus iš praeities, chronologiškai: Nr. 1667 1990-02-18 ir t.t.
Apie kardinolą V.Sladkevičių ir kalbėti nėra ko. Tai ne agentas, o žmogus, kurį patį KGB sekė ir persekiojo. Apie jo buvimą agentu LGGRTC žinoma tiek: „agento byloje“ nėra nei vieno lapo, net verbavimo ar sutikimo bedradarbiauti popierėlio ar pažymos apie tai – nieko, bylos sudarymo metai – padėtas brūkšnys, vadinasi tos bylos tiesiog nėra. O po to nurodytas padalinys, atidavęs į archyvą tai, ko nėra ir nebuvo – 4 valdyba.
Kas įdomu – pažiūrėję į paskutinius žurnalo puslapius pastebėsite, kad ties kai kuriais įrašais yra kažkokie, galimai juos dariusiųjų asmenų parašai. Tačiau apie parašus ir šias asmenybes LGGRTC net nekalba.
Sau pasidariau tokias išvadas:
1.Agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas yra KGB dezinformacija, specialiai parengta ir palikta tam, kad užmaskuoti tikrą ir aktualią agentūrą ir nukreipti nuo jos tyrimų visuomenės ir saugumo institucijų dėmesį.
2. Jame įrašytos ne tik KGB seniai nebeaktualios, neaktyvių ar mirusiųjų agentų, bet ir KGB persekiotų asmenų ir norimų sukompromituoti žmonių pavardės, ką pripažįsta pats LGGRTC ir kas aiškiai liudija šio dokumento dezinformacinį ir falsifikacinį pobūdį.
3. LGGRTC šešeris metus „tyrinėdama ir skelbdama“ šį KGB pakištą sarašą faktiškai imitavo veiklą, nes jis galėjo būti paskelbtas per daug trumpesnį laiką, o apie klastotes žurnale teisėtvarkos institucijų neinformavo.
4. Sąrašo paskutinieji puslapiai neabejotinai ir gana nemokšiškai suklastoti ne žurnalo autorių, o vėlesnių jo turėtojų ir saugotojų. Dėl šio fakto turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.