Algimantas Rusteika. Šią dieną

Nykstančio tikėjimo ir mirštančios meilės šalyje priimta iškilmingai slampinėti aplink šventyklas ir reikšmingas vietas. Visaip demonstruoti patriotizmą ir piktai mokyti gyvenimo pagal valdžios portalus. Itin svarbu teisingai nešioti vėliavas, stabus, visokias gėlytes ir kitaip išoriškai tampytis.

Tikrojo gyvenimo ir gyvosios meilės šalyje nėra jokio skirtumo, kas ką ant savęs užsidės, kas ir ką pakalbės iš tribūnų, nes esmė yra širdyje. Atidarę tuos, kurie garsiai baubia tikriau mylintys, vien piktinasi kitais ir už kiekvieno kampo regi priešus, pamatytume – viduj nieko nėra. Tai tuštumos kaukės.

Kaip jie didžiuojasi, kad labai myli Lietuvą, kaip visus stvarsto už skvernų ir vis klausinėja: o ar mylit ją jūs? Tik nemato, kad mūsų nebėra. Nes yra keturios Lietuvos. Viena švenčia Šv.Valentiną, kita – Valstybės atkūrimą, trečioji švenčia ir užkanda viską. O ketvirtoji nešvenčia nieko, tik tyliai niršta ir trokšta Tėvynei ir visiems visiems atkeršyti.

Štai vėl iki skausmo pažįstamos aikštės, vyrai su vaikais ant pečių ir jaunos šypsenos. O visai šalia tušti, aidūs skersgatviai be žmogaus, nukarusios vėliavos ir negyvi langai. Neilgai truks ir manęs nebebus, bet viskas juk bus, tai kodėl taip neramu? Kodėl už džiaugsmo vitrinų taip tuščia, laisvėje gyvena nelaisvė ir vakarais ilgai tylim?

Buvo tie, kurie vienijo – atsistokim dabar ir lėtai, iškilmingai, iš pačios gilumos: Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų – kalnai ir maži kalneliai… Juk girdit tą balsą, prisimenat? Kur dingo ta dvasia, Vytai? Kada tas šventas Mes pasidalino į Mus ir Juos? Nejaugi vėl tuoj pavasaris, žiedai ir vienybė, kuri nebežydi? Kodėl reikia prarasti, kad suprastum, ir skęsti, kad išmoktum plaukti?

Privatizavo ne tik paežeres, bet ir šventes. Štai kalba iš tribūnų svarbiai svarbiai, o akys laksto į šalis ir stambūs apsaugininkai, patikrinę leidimus, smaigsto žvilgsniais minią. Štai dabar jie drąsiai kažką, rankos judrios, galva vis į šoną, pasitaiso plaukus ar pasitrins kaktą. Per pauzes kramto lūpas ar šiaip nerimsta kojomis. Ir visas kūnas sako: bijau jūsų.

Ir iš sakyklų vien kas kitų per naktis parašyta – tarsi deklamuotų iškaltą mintinai saulelę, kuri atkopdama nebebudina. Teisingi, sunkiasvoriai pasakymai, bet neklystamai jauti – šventykloje nieko nėra, žodžiai susigeria į paveikslus ir Katedroje tuščia. Pažiūrėkit kaip jie žiūri, išjunkit garsą ir pamatysit. Žvilgsnių nesuvaidinsi, neužsidėsi ir neišmoksi – iš akių atpažinsite.

Šią dieną pasivaikščiokit po Gariūnus, bazes, pasivažinėkit troleibusais. Pasėdėkit poliklinikų koridoriuose, ligoninių priimamuosiuose ir prie reanimacijų, policijos nuovadoj ar myžalais dvelkiančioj zonos bendroj patalpoj. Paklausykit, ką kalba akmeniniais veidais žmonės, belaukdami patento VMI salėje, pardavėjos su cigaretėm šaltyje už prekybcentrio kampo, kieti, nekalbūs taksistai savo stotelėse.

Pastovėkit miestelio parduotuvėje prie kasos pusvalandį ar kaimo kavinukėje tarp vyrų, ar siuvykloje tarp moterų, kai atneša vokelius. Pasėdėkit mikriuke, grįžtančiame iš miesto, ir išgirskit tą tylą, kai visų akys pro langus, o senyva moterėlė kalbasi telefonu su anūkėliu Airijoje, kurio niekada nebepamatys.

O ar matėt jaunos merginos beviltiškas, pavargusias akis Senamiesčio užeigos virtuvėlėje prie puodų vasaros karšty? Kaip ji pažvelgia į tuos su nusmukusiais klynais – nerūpestingai linksmus, nekantraujančius savo blynų? Ir kaip tie žiūri į ją ir nemato? Ir kaip jos veide parašyta, kad nieko daugiau jos gyvenime nebebus?

Ar girdėjot tylų, kad aplinkiniai neišgirstų, pensininkų pokalbį belaukiant eilėj prie kompensacijų? Ar skaitėt kietuoliškus žvaigždučių feisbuko pokalbėlius ar bosų puslapį apie safarį – kaip ten viskas faina ir kokie jie dvasingi? Arba kaip žmonės purvinam kieme kantriai laukia Caritas paketėlio ar sėlina dukrai striukės į padėvalkę baugščiai dairydamiesi, kad pažįstami ir bendradarbiai nepamatytų?

Ar pagalvojot, ką jaučia tas, kurį vadinat nevykėliu, kai sėda į pigių skrydžių orlaivį ir mato lekiančią atgal ir žemyn Tėvynės žemę? Kada tupi tame pusrūsyje, geria savo nevilties taurę ir žino, kad niekada nebegrįš, kur palaidoti tėvai ir gyvena širdis? Ar klausėt, ką tarpusavyje kalbasi tie šimtai tūkstančių? Žinot, ką sapnuoja, apie ką svajoja, ko neapkenčia ir ką myli?

Demokratija yra dauguma. Tai išsimaudykit toje daugumoje. Patirkit, kiek ten skausmo ir kvailumo, tikrumo ir neapykantos, kiek nevilties, įtampos ir noro sugriauti ir atkeršyti. Kiek palaidotų laimės siekių, banalybių, gyvenimo geismo, meilės ir beprotystės.

Ir tada pajusit, kas yra laisvė. Ir suprasit, kad tie žmonės negalėtų nieko nuspręsti, net jei tikrai galėtų spręsti. Kad jei negali būti kitaip, tai gali būti ne šitaip, ir kad nieko daugiau nebebus, nes nebūsim kitokie. Atsibusit gyvenantys ant parako statinės, turėdami gerą laiką su cigarete dantyse.

Kada atsimerksim ir pamatysim pasaulį ir žmones tokius, kokie jie yra? Be jokių išankstinių nuomonių akinėlių ir ideologinių štampų? Kada išsivaduosim nuo savo patogių, paprastučių popierinių įsitikinimų? Ir suvoksim, kad esam neteisūs, ir visi yra neteisūs, ir teisiųjų nėra?

Taip, tai nieko nepakeis, bet bent neapgaudinėsime savęs. O kam nepatinka – dar plačiau užsimerkit, kad pamatytumėt dar daugiau nieko ir pasakų. Nejau tas milijonas, kurio netekome, ir tie dešimtys tūkstančių, kurių vis netenkame ir netenkame, yra tik nevykėliai, verti nusipenėjusių „rašytojų“ patyčių?

Ar jie ne žmonės, nesvajoja, nemyli, nėra verti bent supratimo ir dėl visko patys kalti? Ar kalbėti apie tai, kas blogai, yra bloga? O gal reikia kaip kadaise – fanfarų? Ir rašant per šventes apie tai, kas skauda, būtinai pasakyti, kad aplink spindi saulutė, rytojus šviesus ir tu nesi priešas? Ir būtinai pridėti valdiško optimizmo saldiklių? Tada labiau patiktų?

Taip, žmonės, kuriems nepavyko ir amžinai patys kalti, irgi yra Mes. Jie negali, nemoka būti kitokie, tiesiog tokie yra. Demokratija – ne sotus, patogus urvelis pasislėpti nuo tamsos –– negi nesuvokiat, ant kokio socialinio vulkano gyvenam? Jūs jų nepakeisit, jie taip pat yra gyvenimas ir Lietuva. Pagailėkit jų nors kiek, nes jie jūsų nepasigailės.

Negalima būti už kažkokią kitą Lietuvą – tokia yra, kitokios nėra ir nebus. Bajorija visada susitapatina su valstybe ir įsivaizduoja, kad jie asmeniškai, jų užpakaliai, džipai, nusipirktos patelės ir slaptos sąskaitos yra valstybė. Nevilties ir skausmo dėl neteisybės aptemdytam protui atrodo taip pat.

Lietuva, jos tiesa ir šviesa yra tie, kurie sakome Mes. Tikrojo gyvenimo ir gyvosios meilės šalyje kalbam apie gresiančią pabaigą ne todėl, kad nieko nebūtų, o kad viskas būtų. Už pabaigą tie, kurie sako – nieko tokio, viskas gerai.

Vienintelis turtas, kurį įgijome – laisvės galimybė, kuri visada su mumis, net jeigu ji tik viltis.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
47 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Nu jo

Stipru, patiko.

maciau

kiek siandien Katedroj buvo persidaziusiu maldininku.

Žmogus

Joooooo…..

uno

Nebėra jokių „mes” yra tik pora mln „aš”, ir „JIE”.
Parazitai.
JŲ nėra daug, bet JI solidarūs.
Ns tik solidarūs gali išgyventi.

labai jau negatyviai

Bet pasiskaitykite penkiolikakapeikių anonimišką straipsnį apie deglų eitynes ir pamatysite, kad ana barikadų pusė, nebepajėgdama nieko aiškiau sugromuliuoti, bando gimdyti netgi užpakaliu. Į „15kapeikų” redakciją jau sugrįžo „geriausios” brežnevinio komjaunimo laikų tradicijos. Linksmumo šventės proga tai neprideda.

ah1

tas milijonas kurio netekome tai komunistų butkevičinių ir prezidentės mokestis už euro įsivedimą – reikėjo rodiklio apie mažą bedarbystę tai ir pagamino mažos bedarbystės rodiklį skrurdu ir badu apie milijoną išvydami iš Lietuvos.
Ir tas milijonas kurių netekome ir tie tūkstančiai kurių netenkame tai vartotojai-ekonomikos rinkos variklis, nėra vartotojų – nėra apyvartos, nėra apyvartos – nėra apyvartinių lėšų … bankrotas. Emigracija tai valdžiažmogių durnumo rodiklis – pjovimas šakos ant kurios sėdi.

stasys

Algimantas Rusteika. Šią dieną
Tiesos.lt redakcija 2020 m. vasario 14 d. 19:45
>>>> REIKTU KAŽKURI STR. IŠTRINTI ?

Miršta labai

daug 50-60 metų žmonių,žūsta jauni mokiniai dėl įdiegto liberalaus neatsakingo gyvenimo.Medicina apstatyta saugikliais,kad tik ligonis nepatektų pas daktarą,kad tik mintis jam nekiltų pas jį eiti.Nomenklatūra gydosi ir klesti.Vakar vienišas mirė poetas.

Kazys

Labai stiprus ir teisingas straipsnis. Kai pagalvoji ,ir iš kokios planetos ar iš kokios šiknaskylės tie seimūnai ir ministrai randasi. Visiškai nesusigaudo kaip gyvena žmonės kaimuose ir mažuose miesteliuose, kaip gyvena ir dėl ko emigruoja. Siūlyčiau prieš rinkimus politikams ne dalyvauti iškilminguose minėjimuose ne miestelių ir kaimų ;vasaros ,,sporto ,,tipo šventėse ; bet kaip ir rašo Rusteika pasikalbėti su vyriokais prie baro ,parduotuvėje , turguje tegul atvažiuoja politikai pas ūkininkus paprastą darbo diena pas stambius ir pas smulkius pas niekam nežinomus ir išgirs daug minčių kurios privers mastyti truputi kitaip ,bet jie šito kaip tik ir nedaro , arba pasirodo pas kokį stambų ūkininką pavaikšto su baltu chalatu po naują ferma pastatyta už ES paramą ,o žiniasklaida parodo ir pasidžiaugia… Skaityti daugiau »

Ehrmantraut

gerą mintį davė gerbiamas Algimantas, kad valdiškus renginius žiūrėt išjungus garsą, tada aiškiau matosi visa ta oficiozo nykuma. vakarykštė G.Nausėdos kalba nepadarė jokio įspūdžio: valdiška, pilka, be ugnelės.

nebliauk, rusteika

ruskeliai dar blogiau gyvena.
bet jie geria vodką ir džiaugiasi savo nelaimių kaltininku draugu putinu 🙂

manitu.

kabam apie gresiančią pabaigą…kalbėkim rašykim ir stebėkim.gink dieve nieko nedarykim.suteneris iš vakarų nebenori finansuot pagyvenusios panos.ką daryt,kam dar parsiduot?

grumstas

Taip parašyti gali tik tas , kuriam labai skauda, labai labai… Ir jautiesi toks bejėgis prieš tą bejausmįą sistemą , vadinama valstybe. O kas yra valstybė ? Tuoj atsakysit – valstybė tai mes… bet yra ir kitas atsakymas – tai prievartos sistema , verčianti visus gyventi pagal įstatymus. Mūsų valstybėje gyvenama pagal demokratinius įstatymus. , nes gyvename „demokratinėje valstybėje”. Teiginys tiems, kurie patiklūs, kurie tiki propagandine ideologija, kuri formuojama ir kuriama pasimokiusių juristų , filosofų , rašyti ir pliurpti pramokusių dvaro liokajų, kad apmulkinti sąmonę , protus tų , kurie atsidūrę ant pačio žemiausio socialinio laiptelio- žemiau to laiptelio -tik pamotės Tėvynės grindinys , ant kurio galima pasidėti ubago lazdą. bet ir tos negali padėti , negavęs leidimo iš biurokrato,… Skaityti daugiau »

LABAI

rūsti realybė.

Prašalietis

Ne graudu, o juokinga, ne prasmingą viltį, o ironišką lansberginį kikenimą gali sukelti autoriaus gedulingi pasamprotavimai prie Tautos išsvajotos”nepriklausomos ir suverenios” Lietuvos numarinto dar 1991 valstybingumo kūdikystėje negyvėlio. Autoriaus gedulingi pasamprotavimai dėl nevykusio valstybingumo, nepriklausomybės, suvereniteto, ašaros pavėlavo mažiausiai 20-25 metus. Šiandiena graudulingai ir su viltimi prikelti apverkiama, dar „tautinių” komunistų ir KGB-istų iš rusiškos komunistinės okupacijos „gimdoma” nepriklausoma ir suvereni Lietuva, pagautiems euforijos ir iliuzijų žmonėms nepastebint, pradėjo merdėti jau tada, kai „tautiniai”sąjūdiniai ir komunistiniai vadai su savomis”tautinių patriotų” chebromis visiems savo organizuojamuose mitinguose ir sambrūzdžiuose pasakojo, kaip mes visi užgyvensim, kai pagaliau „nešersim” Rusijos, o tais laikais gaminamą visą savo gausią žemės ūkio produkciją ir tuomet buvusių gausių pramonės įmonių produkciją pardavinėsim 500 milijonų turinčiai Europai. Išsvajota laisvos,… Skaityti daugiau »

Vasario 16-os negatyvas

kas per vasario 16 skleidžia negatyvą?
Ruskeliai okupantai ir jų kolaborantai.

Egidijus prašaliečiui

Na tu ir asilas

Birute

Rasykit gerb.Algimantai-nors skaitant asaros bega..kokia tiesa,tikra tiesa..aciu Jums.
Aciu ,kad esate.

A.Dirsytė, o ne rusteikos...

A.Dirsytės maldos, o ne rusteikos negatyvai išgelbės Lietuvą:

Šv. Teresėle, misijų globėja,
suteiki mums apaštališkos dvasios,
padėki mums savo gražiu elgesiu laimėti Viešpačiui sielų.
Amen.

reg

Gal ir nemazai tiesos parasyta.. bet tuoj prisimenu musu sukileliu laidotuves ir dideli buri suvaziavusiu baltarusu. Kaip jie skandavo, kaip drasino vienas kita, zinodami, jog cia, Vilniuje yra ju gurksnis laisves! Pasibaigs laidotuves, teks suvynioti plevesuojancias veliavas, susesti i traukinius ir sugrizti uz sienos i realybe. Bet mes ispuikom, laisve yra savaime suprantamas dalykas, nuolat ieskome del ko padejuoti ir paburnoti. Kai kam dejuoti yra tiesiog saldu.

Raigerdas

Bet yra toks dalykas, kaip sąmoningumas. Jeigu jo yra per mažai, tai jūs pamatysite „demokratiją” kaip Šiaurės Korėjoje. Sovietijoje irgi buvo aiškinama, kad „socialistinėje visuomenėje rinkimai vyksta demokratiškai”. Reiškia tos demokratijos kokybė priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Bet apie sąmoningumą niekas nekalba, nes virš 90% tai laiko nelabai svarbiu, o geriausiu atveju antraeiliu dalyku. PIRMOJE VIETOJE MATERIJA, KAIP IR BUVO KOMUNIZMO LAIKAIS, O SĄMONĖ PASKIAU, „KAIP NORS”, „GAL KADA NORS”, „KAI BŪSIME PROTINGESNI”, „KAI BŪSIME TURITINGESNI”, „AI, KADA NORS, BET NE DABAR”, „DABAR NEVERTA APIE TAI KALBĖTI, NES TAI PER DAUG SUDĖTINGAS DALYKAS”, „BŪKIME PAPARSTESNI IR APSIEIKIME BE AUKŠTŲ MATERIJŲ” ir t.t. O ko trūksta, kad valstybė žydėtų? Tik aukštesnio sąmoningumo. O ko trūksta, kad nebūtų karų, ir sudėtingos situacijos būtų… Skaityti daugiau »

Raigerdas

Kiek daug šnekėtojų, tai tiesiog užgalvos reikia griebtis. Bet čia yra daugiau vietinių lietuvių problema, nes jiems labai maga pašnekėti tuščiai. Užsienio lietuviai dirba, kala, rašo, mokosi, o vietiniai visa šneka, šneka ir šneka. Ir ką jie šneka? Koks ta š… gyvenimas Lietuvoje. Ir tai yra viskas, ką gali pasakyti tas vietinis lietuvis. Kodėl jis taip šneka? Todėl, kad jam pasakė , kad demokratija yra gerai, ir jis tuo patikėjo. Jam pasakė, kad „Laisvoji rinka” yra gerai ir jis tuo patikėjo. Kas yra tie „pasakytojai”? Politikai. Ar jie patys žino, kad tai yra gerai? Ne, jie nežino, bet jie skaitė, girdėjo ir kalba tai, ką kalba kiti. Kodėl jie tai daro? Todėl, kad jie žino, kad jeigu jie kalbės apie… Skaityti daugiau »

Jota

Šauniai, gyvai A. Rusteika parašė. Atrodo, dar truputėlį padailinsi, patikslinsi kai kurias frazes, ir bus gyva klasika! Ir vulgarybių reiktų vengti, nes jos tekste tarsi duobę pramuša.

Aš jau seniai jutau – „šventykloje nieko nėra”. Jau prieš kokį 20 metų sakiau, bet manim netikėjo, kaip ir dabar netiki. Bet taip yra. Ten tik skambūs žodžiai, iškilmingos citatos, tačiau dvasios jau seniai nebėra. Miega dirsytės ir teresėlės.

A.Dirsytės malda

Palaiminki mano mylimuosius
ir visą mano Tautą, o ypač Tėvynės gynėjus,
našlaičius ir visus kenčiančius už tiesą.
Sujunki mus visus vienybėn gyvu tikėjimu,
nepalaužiama viltimi ir nežinančia ribų meile.
Amen.

Kai

pakankamas kiekis žmonių supras, kad valstybė KURIAMA, o ne keikiama, tada visos ateistės jotos galės sprogti iš pasiutimo.

Prašalietis

Egidijus prašaliečiui 2020-02-17 12:39 Šiam pseudo patriotui belieka palinkėti matyti ir klausytis tik ką „patriotiško” blevyzgoja „tautinio Rūpintojėlio” gyvas analogas- V.Lansbergis užsimovęs beretę ir stovintis balkone, arba ką „tautiškai protingo” slebizavoja būsimas gyvas „Rūpintojėlio” analogas Tautos anūkas G.Lansbergis. Tuomet Egidijau, tavo”tautiškai patriotiniame”gyvenimo kelyje lansberginiame durnių laive visokių asilų tikrai nesitaikys…. sutiksi vien tik beretinius ir visokius kitokius”tautinius”runkelius….

Kis

Aciu,pavarei sventiskai.Kai mane klausia,kaip as svenciulaisves Nepriklausomas sventes?Atsakau,nedvejuodama-sovietiskai,p kai pamatau su primyztu pampersu eilini karta Landzbergi,gaunu smugi i makaule,kaip gaila,kad tave niekas neistrina.Juk jis ir yra mano „svenciu”niekintojas.Kodel as ji sitaip neapkenciu?Sedetu silumoje,sausais pampersais ir paliktu zmones ramybeje.

stasys

Iš to kokias ovacijos kelia odiozinės A.Rusteikos vaiku darželio personalijos , suprantu kad reikalas rimtas , gal netgi tokios pat svarbos ..kaip vieno užciklinto signataro pastangos visus įtikinti , jog D.Grybauskaitė buvo KGB-mokyklos absolventė . Nors jei tiesiai šviesiai,.. įrodinėti niekas ir nesistengia , tik karts nuo karto apie tai primena tuščioje Seimo spaudos salėje. Grįžtant į tema, gal autorius galėtu sutrumpintu teksto variantu reziumuoti apie ka ten rašė ..ir pateikti savo išvadas ..apsieinat be tu galvai plauti miltelių .? Aišku galėčiau paklausti ir Reigardo , tik bijau neužtektu kantrybės skaityti jo visus pamislijimus .!

grumstas

Ką tik per LRT aptarinėjo it šagrenės oda besitraukiančią ES paramą Lietuvai, tai valstybės atstovas ponas Kubilius priskaičiavo isu išvykusisu iš Lietuvos -jų nedaug, anot Kubiliaus – 2 šimtai tūkstančių!!!. Už tai Lietuva gali gauti po 500 eurų paramos už kiekvieną galvą -metams , ne mėnesiui.; viso 100 mil. O kiek uždirbo tų valstybių bizniui, mokesčių ir paslaugų pavidalu šie išvykę „anot, autoriaus , „nevykėliai” iš Lietuvos? Milijardus ir ne vieną.O kiek iš tikro jų išvyko? Niekas nežino. Galvoju, kodėl nebėra , neliko visuotinio gyventojų surašymo. Prieš tūkstančius metų tokie būdavo organizuojami, net ir savo atmintyje atsimenu sovietmečiu organizuotus tam , kad galėtų valstybė planuoti savo veiksmus.O kodėl taip kuklinasi tokie kubiliai , menkina išbėgusių lyg nuo maro skaičių ,… Skaityti daugiau »

StasysG

Jautrus straipsnis. Ačiū Autoriui.

šiaip

kuo laisvė skiriasi nuo nepriklausomybės: laisvė duodama vergams (važiuoti ir išvažiuoti), o nepriklausomybė – tai nuolatinis valstybės kūrimas…

seimo nario priesaika

„Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu būti šuniškai ištikimas (-a) europos sąjungai ir NATO;
prisiekiu niekinti ir ignoruoti Lietuvos Konstituciją ir įstatymus,
parduoti jos žemę ir atimtus vaikus bet kam,kas daugiau sumokės;
prisiekiu visomis išgalėmis likviduoti Lietuvos nepriklausomybę,
sąžiningai vergauti Briuselio ir Vašingtono ponams, NATO karo nusikaltėliams, uoliai vykdyti Lietuvos žmonių genocidą pagal jų įsakymus.

Tepadeda man VELNIAS!”

(Prisiekti leidžiama ir be paskutinio sakinio)

kovo 11

Iškabintos vėliavos, o ką švenčiam? Prieš 30 metų grupė žmonių išdrįso mesti iššūkį bolševikams ir atsiskirti nuo jų imperijos. Pagarba jiems už tai. Bet po kelių metų beveik tie patys žmonės įkišo mus į dar baisesnę sąjungą. Kaip sakė Kudirka: „už trupinį aukso, už gardaus valgio šaukštą” paguldė Lietuvą po Briuselio antkode. Todėl anokia čia šiandien ir šventė. Lietuviai apskritai neturi normalių nepriklausomybės švenčių, nors švenčiam jas beveik kas mėnesį. Vasario 16-os karta iškovojo nepriklausomybę, bet patys be vienintelio šūvio ją ir prakniso 1940 metais. Apie kovo 11 jau sakiau. Liepos 6 – Mindaugo karūnavimas. Vyrukas spjovė į pagonišką indoeuropiečių civilizaciją, kad galvažudžiai vakarų civilizatoriai užmaukšlintų jam karūną. Irgi, mat, nuopelnas. „Ėjimo į Europą” pradininkas, tik kojas bučiavo ne Briuseliui,… Skaityti daugiau »

stasys

šiaip > cit. ‘kuo laisvė skiriasi nuo nepriklausomybės: laisvė duodama vergams (važiuoti ir išvažiuoti), o nepriklausomybė – tai nuolatinis valstybės kūrimas…’ ..tikrai nustebinote 🙂 Aš jau norėjau apkaltinti A. Rusteika subalamutinus Tamstai protą , bet gal ir jam dar toloka iki tokiu gylių įžvalgu . 🙂 Jūsų ižvalgas galima dėti į pirmus puslapius , kaip pavyzdį, kas nutinka kai žmogus taip atsainiai brauko pirštais per klaviatūrą ..

Malda už vergus

Apgailėkite tautą,
nešiojančią drabužius, kurių pati neaudžia, –
valgančią duoną, kurios pati neaugina,
ir geriančios vyną, kuris teka ne iš jos vynspaudės.
Užjauskite tautą,
kuri pakelia balsą tik tada, kai ištinka paskutinioji,
kai neturi kuo didžiuotis, vien griuvėsiais,
ir niekada nesukils,
nebent, kai jos galva atsidurs tarp budelio kirvio ir trinkos.
Užjauskite tautą,
kurios politinis veikėjas yra lapė,
filosofas – žonglierius,
o menas – skylių lopymas ir beždžioniavimas.
Užjauskite tautą,
kuri naują savo valdovą sveikina trimitais,
o atsisveikina patyčiomis, kad vėl kitą sveikintų trimitais…
Užjauskite tautą,
kurios išminčiai – nukvaišę nuo senumo,
o stipruoliai – dar tik lopšyje.
Apgailėkite tautą,
susiskaldžiusią į dalis,
kai kiekviena dalis save laiko Tauta.

Kahlilis Džibranas (persų poetas)

stasys

Malda už vergus 2020-02-17 19:05 . žodis ne kirvis kad juo mojuotumėte į kaire ir dešine .. Siūlyčiau padirbėti dar truputėli ir pašlifuoti jautriai ausiai .

faktas

Lietuva jau senai tapo JAV kolonija – važinėja JAV tankai,
uždarinėjamos JAV melo ideologijai netinkančios televizijos, internetas
sekamas, teisiami žmonės, pasakę tiesą apie JAV diktatą, Lietuvos
politikieriai apsiseilėję laižo Vašingtono batus, visa žiniasklaida įmauta
į dolerio apkaustus ir dieną naktį meluoja.

silkės ausis

Lietuvėlei jau galas-kodėl bijote apie tai net prasižioti? Kodėl nepasakyti tiesiai šviesiai-tai yra kuo tikriausias pasaulį valdančios žydijos suplanuotas RASINIS lietuvių tautos ir visų dar likusių baltųjų europiečių genocidas, masiškai kolonizuojant dar išlikusias baltujų šalis juodasnukių beždžionžmogių ordomis ir prievarta sumaišant vietinių gyventojų likučius su negrų ir afganų kolonistais? Jau visai netrukus išlikę baltieji europiečiai bus suvaryti į rezervatus ir baigs lygiai taip pat,kaip kadaise indėnai-buvusias baltujų žemes masiškai kolonizavę juodašikniai savo pramogai lankys dar išlikusių baltujų saleles,kaip mes dabar zoologijos sodus. Arba dar smagiau-įkiš tokį nelaimėlį į narvą ir vežios savo kolonizuotų miestų gatvėmis,rodydami už pinigus… Vaikų atiminėjimas ir šeimų likvidavimas-jau paskutinė šio kruopščiai parengto genocido stadija,visiškai užkertant kelią demografiniam tautos atsikūrimui-ar bus prasmė kurti šeimą,iš anksto žinant,kad tavo… Skaityti daugiau »

Šią dieną

gyvenam kapitalizme – žmogus žmogui vilkas , kad dar neaišku ?

Prasideda prekyba

emigrantais.Valdžia išvarė žmones į emigraciją ir reikalauja,kad Briuselis padengtų blogo valdymo išlaidas išmokomis.Valdžiai abstinencija,neduok dieve,nebus ,ko vogti.

ojojoi

Mentalinio pederasto Juraičio egzotiniai ir budimvieningieji komentarų gausa bando užgožti menką savo skaitlingumą ir žinomumą. 🙂
O autoriui palinkėčiau mažiau pesimizmo. Ypač tokią dieną, kai fakelų eitynės Vilniuje visai smagiai nusisekė.

Marginalas Rusteikai ir ojojojui

Rusteikai:
Tikrojo gyvenimo ir gyvosios meilės šalyje nėra jokio reikalo fotografuotis su vėliava ant peties. O laisvės galimybes pirma reikia blaiviai apskaičiuoti.
Ojojojui:
Deglų eitynės (fakeljnoe šestvie) visai smagiai nusisekdavo Nürnberge, bet baigėsi ten pat kartuvėse.

stasys

ojojoi 2020-02-17 22:03 > visi seniai suregistruoti ir žinomi .Galite ramiai miegoti … Lietuva nuo tokiu apsaugota, o tai kad čia dirba ..na tai kur dar tokius kišti ?
Kaipo man tai autorius labai nedaug kuo skiriasi nuo tu ka pavardinote ..

pasiekimai

galejo padaryti seime kaip Latviai padare , tik noro reikejo , dvi pilietybes. Dabar lietuviai „meto” lietuviskus pasus , ima vietinius. Tai daryti yra be galo skaudu …., o sypsotis del to gali nebent Lietuvos priesai.

stasys

Pasą numesti tai ne kalba ,kam reikalingas pasas žmogui kuris jau nemoka lietuviškai kalbėti ? dėl statistikos ir teorinės galimybės gana nors čia sugrįžti gyventi kur jo jau niekas nelaukia . Čia slypi kur kas didesni prieštaravimai nei tik vieno paso problema ..

štaziui

…prieš „patarimus” čia persdamas, nusišlifuok savo analinę angą. Tvirtai užsivirink ją. Ir daugiau nebepersk čionai savo „komentarais”.

Kis

po delfio ir 15 min smirdancios propogandos,ateinu cia pasikaityti ir pailseti,atsipalaiduoti,nes supranti,kad Lietuva gyva?

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Nykstančio tikėjimo ir mirštančios meilės šalyje priimta iškilmingai slampinėti aplink šventyklas ir reikšmingas vietas. Visaip demonstruoti patriotizmą ir piktai mokyti gyvenimo pagal valdžios portalus. Itin svarbu teisingai nešioti vėliavas, stabus, visokias gėlytes ir kitaip išoriškai tampytis.

Tikrojo gyvenimo ir gyvosios meilės šalyje nėra jokio skirtumo, kas ką ant savęs užsidės, kas ir ką pakalbės iš tribūnų, nes esmė yra širdyje. Atidarę tuos, kurie garsiai baubia tikriau mylintys, vien piktinasi kitais ir už kiekvieno kampo regi priešus, pamatytume – viduj nieko nėra. Tai tuštumos kaukės.

Kaip jie didžiuojasi, kad labai myli Lietuvą, kaip visus stvarsto už skvernų ir vis klausinėja: o ar mylit ją jūs? Tik nemato, kad mūsų nebėra. Nes yra keturios Lietuvos. Viena švenčia Šv.Valentiną, kita – Valstybės atkūrimą, trečioji švenčia ir užkanda viską. O ketvirtoji nešvenčia nieko, tik tyliai niršta ir trokšta Tėvynei ir visiems visiems atkeršyti.

Štai vėl iki skausmo pažįstamos aikštės, vyrai su vaikais ant pečių ir jaunos šypsenos. O visai šalia tušti, aidūs skersgatviai be žmogaus, nukarusios vėliavos ir negyvi langai. Manęs neilgai trukus nebebus, bet viskas juk bus – tai kodėl taip neramu? Kodėl už džiaugsmo vitrinų taip tuščia, laisvėje gyvena nelaisvė ir vakarais ilgai tylim?

Buvo tie, kurie vienijo – atsistokim dabar ir lėtai, iškilmingai, iš pačios gilumos: Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų – kalnai ir maži kalneliai… Juk girdit tą balsą, prisimenat? Kur dingo ta dvasia, Vytai? Kada tas šventas Mes pasidalino į Mus ir Juos? Nejaugi vėl tuoj pavasaris, žiedai ir vienybė, kuri nebežydi? Kodėl reikia prarasti, kad suprastum, ir skęsti, kad išmoktum plaukti?

Privatizavo ne tik paežeres, bet ir šventes. Štai kalba iš tribūnų svarbiai svarbiai, o akys laksto į šalis ir stambūs apsaugininkai, patikrinę leidimus, smaigsto žvilgsniais minią. Štai dabar jie drąsiai kažką, rankos judrios, galva vis į šoną, pasitaiso plaukus ar pasitrins kaktą. Per pauzes kramto lūpas ar šiaip nerimsta kojomis. Ir visas kūnas sako: bijau jūsų.

Ir iš sakyklų vien kas kitų per naktis parašyta, tarsi deklamuotų iškaltą mintinai saulelę, kuri atkopdama nebebudina. Teisingi, sunkiasvoriai pasakymai, bet neklystamai jauti – šventykloje nieko nėra, žodžiai susigeria į paveikslus ir Katedroje tuščia. Pažiūrėkit, kaip jie žiūri, išjunkit garsą ir pamatysit. Žvilgsnių nesuvaidinsi, neužsidėsi ir neišmoksi – iš akių atpažinsite.

Šią dieną pasivaikščiokit po Gariūnus, bazes, pasivažinėkit troleibusais. Pasėdėkit poliklinikų koridoriuose, ligoninių priimamuosiuose ir prie reanimacijų, policijos nuovadoj ar myžalais dvelkiančioj zonos bendroj patalpoj. Paklausykit, ką kalba akmeniniais veidais žmonės, belaukdami patento VMI salėje, pardavėjos su cigaretėm šaltyje už prekybcentrio kampo, kieti, nekalbūs taksistai savo stotelėse.

Pastovėkit miestelio parduotuvėje prie kasos pusvalandį, ar kaimo kavinukėje tarp vyrų, ar siuvykloje tarp moterų, kai atneša vokelius. Pasėdėkit mikriuke, grįžtančiame iš miesto, ir išgirskit tą tylą, kai visų akys pro langus, o senyva moterėlė kalbasi telefonu su anūkėliu Airijoje, kurio niekada nebepamatys.

O ar matėt jaunos merginos beviltiškas, pavargusias akis Senamiesčio užeigos virtuvėlėje prie puodų vasaros karšty? Kaip ji pažvelgia į tuos su nusmukusiais klynais – nerūpestingai linksmus, nekantraujančius savo blynų? Ir kaip tie žiūri į ją ir nemato? Ir kaip jos veide parašyta, kad nieko daugiau jos gyvenime nebebus?

Ar girdėjot tylų, kad aplinkiniai neišgirstų, pensininkų pokalbį belaukiant eilėj prie kompensacijų? Ar skaitėt kietuoliškus žvaigždučių feisbuko pokalbėlius ar bosų puslapį apie safarį – kaip ten viskas faina ir kokie jie dvasingi? Arba kaip žmonės purvinam kieme kantriai laukia Caritas paketėlio ar sėlina dukrai striukės į padėvalkę, baugščiai dairydamiesi, kad pažįstami ir bendradarbiai nepamatytų?

Ar pagalvojot, ką jaučia tas, kurį vadinat nevykėliu, kai sėda į pigių skrydžių orlaivį ir mato lekiančią atgal ir žemyn Tėvynės žemę? Kada tupi tame pusrūsyje, geria savo nevilties taurę ir žino, kad niekada nebegrįš, kur palaidoti tėvai ir gyvena širdis? Ar klausėt, ką tarpusavyje kalbasi tie šimtai tūkstančių? Žinot, ką sapnuoja, apie ką svajoja, ko neapkenčia ir ką myli?

Demokratija yra dauguma. Tai išsimaudykit toje daugumoje. Patirkit, kiek ten skausmo ir kvailumo, tikrumo ir neapykantos, kiek nevilties, įtampos ir noro sugriauti ir atkeršyti. Kiek palaidotų laimės siekių, banalybių, gyvenimo geismo, meilės ir beprotystės.

Ir tada pajusit, kas yra laisvė. Ir suprasit, kad tie žmonės negalėtų nieko nuspręsti, net jei tikrai galėtų spręsti. Kad jei negali būti kitaip, tai gali būti ne šitaip, ir kad nieko daugiau nebebus, nes nebūsim kitokie. Atsibusit gyvenantys ant parako statinės, turėdami gerą laiką su cigarete dantyse.

Kada atsimerksim ir pamatysim pasaulį ir žmones tokius, kokie jie yra? Be jokių išankstinių nuomonių akinėlių ir ideologinių štampų? Kada išsivaduosim nuo savo patogių, paprastučių popierinių įsitikinimų? Ir suvoksim, kad esam neteisūs, ir visi yra neteisūs, ir teisiųjų nėra?

Taip, tai nieko nepakeis, bet bent neapgaudinėsime savęs. O kam nepatinka – dar plačiau užsimerkit, kad pamatytumėt dar daugiau nieko ir pasakų. Nejau tas milijonas, kurio netekome, ir tie dešimtys tūkstančių, kurių vis netenkame ir netenkame, yra tik nevykėliai, verti nusipenėjusių „rašytojų“ patyčių?

Ar jie ne žmonės, nesvajoja, nemyli, nėra verti bent supratimo ir dėl visko patys kalti? Ar kalbėti apie tai, kas blogai, yra bloga? O gal reikia kaip kadaise – fanfarų? Ir rašant per šventes apie tai, kas skauda, būtinai pasakyti, kad aplink spindi saulutė, rytojus šviesus ir tu nesi priešas? Ir būtinai pridėti valdiško optimizmo saldiklių? Tada labiau patiktų?

Taip, žmonės, kuriems nepavyko ir amžinai patys kalti, irgi yra Mes. Jie negali, nemoka būti kitokie, tiesiog tokie yra. Demokratija – ne sotus, patogus urvelis pasislėpti nuo tamsos, negi nesuvokiat, ant kokio socialinio vulkano gyvenam? Jūs jų nepakeisit, jie taip pat yra gyvenimas ir Lietuva. Pagailėkit jų nors kiek, nes jie jūsų nepasigailės.

Negalima būti už kažkokią kitą Lietuvą – tokia yra, kitokios nėra ir nebus. Bajorija visada susitapatina su valstybe ir įsivaizduoja, kad jie asmeniškai, jų užpakaliai, džipai, nusipirktos patelės ir slaptos sąskaitos yra valstybė. Nevilties ir skausmo dėl neteisybės aptemdytam protui atrodo taip pat.

Lietuva, jos tiesa ir šviesa yra tie, kurie sakome Mes. Tikrojo gyvenimo ir gyvosios meilės šalyje kalbam apie gresiančią pabaigą ne todėl, kad nieko nebūtų, o kad viskas būtų. Už pabaigą tie, kurie sako – nieko tokio, viskas gerai.

Vienintelis turtas, kurį įgijome – laisvės galimybė, kuri visada su mumis, net jeigu ji tik viltis.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
stasys

Kai nuo kalno paleidi kamuolį žemyn tau nieko kito nelieka tik bandyti ji pavyti , o jei nuokalnėje teka upė ..ne retas sudrebės ir nutars stabtelti , nerizikuoti . Gal kamuolys nėra tiek vertingas tos galimybės bet kokia kaina ji pagauti , susigražinti ..ir tos perspektyvos likti su šlapiomis kelnėmis . Kaip apibrėžti savo norus ir galimybes , kaip juos pasverti ? ..kas yra realu mūsų nuoskaudose ir santykiuose tarp žmonių o kas tik autoriaus blaškysis nuo sienų, viešose vietose, grandant nudienos pilka nepasitenkinimą ? Valdžia tik visuomenės atspindys , todėl priekaištus reikia imti žerti sau, savo kaimynui ,A.Rusteikai ..kuriam sunku pripažinti to fakto jog tik socialiai subrendusi visuomenė pagrindus deda socialiai aysakingai valstybei o ne atvirkščiai , kaip jam… Skaityti daugiau »

Dzeikas

Kai Rusija ateme Kryma is Ukrainos ir legalizavo sia akcija per „okupenduma” vietiniai pasisokinedami bego balsuot „uz”. Viena kita blaivesne galva sake:- ka jus darote! Jus einate pro duris pro kurias ATGAL nebeiseisite. Nubalsuosite ‘uz” ir tai bus PASKUTINIS kartas kai jusu klaus nuomuones apie ka nors. Veliau visi klausimai bus sprendziami be jusu. Pro panasias duris Lietuva iejo 1991-92mm. Daugeliui tai buvo shokas, mazdaug kaip jeigu ateje i procedurini kraujo tyrimui vietoj adateles i pirsto pagalve gaunate yla i panage, na taip iki nago saknies – ispudis neisdyla iki gyvenimo pabaigos. Daugelis tada save guode, kad tautai slapimas galvon trenke, na pavairuos brazauskiniai 4 metus ar maziau ir bus uzkasti politineje uzmarstyj. Bet tikresnis pasirode pirmasis ispudis, shokas –… Skaityti daugiau »

Kis

skaitai ir darosi baisu del anuku,partijos neturiu,o tokiame jovale gyventi vargiai jie sugebes.

3
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top