Per VSD sekimo skandalą praslydo labai įdomi įvykių detalė, kuri gali reikšti labai daug. Tą pačią kovo 4 dieną, kai buvo paskelbta BNS informacija apie VSD vykdytą V.Ušacko aplinkos žmonių šnipinėjimą, Seime buvo pateiktas kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų projektas, kuriuo siekiama apriboti piliečių sekimą, išplėsti jų teises į asmens duomenų apsaugą. Projektą pateikė grupė deputatų, kur buvo ir liberalų, ir socdemų, ir valstiečių.
Kriminalinės žvalgybos subjektų, turinčių teises mus šnipinėti, yra daug: STT, FNTT, VSD, Vadovybės apsaugos departamentas, policijos, valstybės sienos apsaugos, muitinės tarnybos, kalėjimų departamentas, antrasis operatyvinių tarnybų departamentas(karinė žvalgyba).
Baudžiamojo proceso kodekso 161 str. 1 d. yra nustatyta, kad, jei žmogui buvo taikomos sekimo priemonės “jam nežinant, baigus tokią priemonę taikyti turi būti pranešta apie ją. Pranešti būtina iškart, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei“.
Išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia, kad kiekvienam iš mūsų, kuris buvo sekamas, turi būti sekimui pasibaigus apie tai pranešama. Šis Lietuvos Respublikos įstatymas, seniai tapęs teisininkų pajuokos objektu, yra tik raidelės popieriuje, nes jo niekas niekada nevykdė, nevykdo ir nesiruošia vykdyti. Nei vienoje konkrečioje byloje nėra nei vieno atvejo apie tokius pranešinėjimus.
Pateiktame Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų projekte buvo bandoma sustiprinti spec.tarnybų sekamų piliečių teises. Būtų nustatyta, kad jeigu žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, per 15 dienų privaloma informuoti asmenį apie jo atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos faktą, nurodant laikotarpį, surinktus asmens duomenis bei įvardinant naudotus informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant). Numatyta skundų padavimo Generalinei prokuratūrai, teisminio nagrinėjimo, surinktų sekimo duomenų sunaikinimo tvarka.
Dar įdomus momentas – šie įstatymo pakeitimai buvo pasiūlyti siekiant įgyvendinti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680, kuri iki tol 4 metus pradulkėjo Seimo stalčiuose ir iki D.Jauniškio tvirtinimo antrai kadencijai kautynių niekam nerūpėjo.
Mėnuo pralėkė greitai. Skandalas nugesintas, D.Jauniškis, dievagojęsis dėl piliečių teisių, generaliniu vėl patvirtintas. Atėjo ir balandžio 28-ji, paskirta nagrinėti Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisoms, kuriomis tos piliečių teisės stiprinamos, beje, šventosios Europos Sąjungos parėdymu.
Ir tik bac! – įstatymui po pateikimo nepritarta, t.y. jis net nebus svarstomas. Įdomiausia tai, kad konservatoriai, socdemai ir liberalai už, valstiečiai prieš, kiti susilaikė.
Klausimėlis: kodėl specialiųjų tarnybų šnipinėjimo galių susilpninimas nepraėjo, kam tai paranku?
Atsakymai keli. Pirmas – suveikė kompromatais „pakabintų“ balsai, kaip ir prieš mėnesį. Antrasis – valstiečiai galutinai perima specialiųjų tarnybų kontrolę, todėl yra prieš jų galių silpninimą, o opozicija už todėl, kad bijo, jog dabar juos pačius taip pašokdins, kaip konservatorių įtakojamos spec.tarnybos dešimtmečiais šokdino kitus.
Na, o mums tai atsakymas paprastas. Policinė valstybė buvo ir bus tokia, kokia buvusi, nepaisant jokių ten taip garbinamos Europos privalomų direktyvų. Čia ne pinigai, kuriuos iš Briuselio reikia gauti, o teisė ir galia, kurią reikia savo piliečiams atiduoti. Špyga jums taukuota.
Žr. Seimo balsavimo rezultatus
Žr. Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų projektą
Žr. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo projektą