Kalbėk apie ką vyrai tyli virtuvėse ir moterys trokšta išgirsti. Įvardink iki galo, kas skauda, prakrapštyk visas iki vienos žaizdas, išskyrus pagrindinę problemų priežastį – politinės sistemos supuvimą ir nesugebėjimą problemų spręsti, užkardant bet kokias esmines reformas, pašalinant iš viešumos permainų siekiančius žmones ir uždusinant visas atsinaujinimo perspektyvas.
Pažadėk visą pasaulį, daryti juk nieko nereikės – Prezidento programų nei Seimas, nei piliečiai netvirtina. Pasiremdamas Norvegijos, Estijos ar Dramblio Kaulo Kranto pavyzdžiais, siūlyk kokius tik nori sprendimus vidaus politikoje, kurios Prezidentas tiesiogiai nevaldo. Nuo kritikų atsišaudyk Prezidento įstatyminės iniciatyvos teise ir galimybe nepasirašyti įstatymų, kas sėkmės atveju leis išvengti būsimos atsakomybės, permetant ją Seimui ir Vyriausybei. Į neparankius klausimus atsakyk, kad tai ne Prezidento kompetencija, ir pareikšk asmeninę nuomonę, kurią pacientai nori girdėti.
Išmok mintinai ir kartok, kas į Konstituciją surašyta, nes būsi konstitucinių dvasių garantas. Apie pagarbą žmogui, jo laisves ir teises normaliai gyventi, gauti orų atlyginimą ir aprūpinimą senatvėje, valstybės nesikišimą į privatų gyvenimą, nemokamą mokslą ir gydymą, laisvą spaudą, lygias galimybes reikšti įsitikinimus ir kitas stebuklines pasakas. Žmonės svajoja apie laisvę, bet jos nemėgsta, patys spręsti tingi arba bijo ir nori būti valdžios ganomi, todėl tai jiems patiks.
Nieko naujo, įdomaus, realaus ir konkretaus neturi ir tą žinai. Prasidėjo antrasis – policinės, totaliai viską kontroliuojančios valstybės – Atgimimas. Nebijok būti nesuprastas, nes žmonės to laukia – skirsis kandidatų retorika, bet nė vienas nesiūlys mažiau drausti, duoti daugiau laisvių, leisti spręsti patiems ar mažinti mokesčius. Pažadėk dar daugiau draudimų ir griežtesnių bausmių, įvesti naujas tvarkas, kontroliuoti ir didinti prievoles, kad mums visiems būtų geriau.
Neužmiršk parodyti kaltųjų ir pagąsdinti – žmonės be to negali. Astravas susprogs, rusai puls, turgaus kioskeliai nusuks kelis eurus mokesčių – tu mūsų ir valstybės išsigelbėjimo viltis! Aplink vien sovietinė nostalgija, siautėja šešėliai, tyko plėšrūs oligarchai ir savavališki statytojai su statybos leidimais kišenėse. Kalti visi ir viskas, kas buvo, o baigiamajame etape, kai kiškeliams atsiras drąsos, gali net D.Grybauskaitę pakritikuoti – drąsūs žmonės drąsius mėgsta ir pelnysi balsų.
Nebijok solidarizuotis su pilietinėmis iniciatyvomis, nes daryti vis vien nieko nereikės. Ilgėkis pilietinės visuomenės, kuri yra lojalių, ilgai ir audringai plojančių, problemų nekeliančių piliečių sambūris, atžygiuojantis su vėliavytėmis paremti visų valdžios nesąmonių. Tavim patikėjusius, tikrus, neparankius ir reiklius pilietiškumo želmenėlius išravėsi vėliau – kaip visi ir visada.
Visuomenėje įtampą keliančiais klausimais (vienalytės santuokos, polipilietybė, atskirtis, pensijos ir atlyginimai, mirštanti provincija, mūsų emigracija ir jų imigracija, valstybės ištirpimas Europos Sąjungoje, griūvantis Gedimino kalnas ar Vyčio paminklas ir t.t.) šiukštu nieko konkretaus – prarasi vienos pusės balsus. Būk laisvas nuo sprendimų ir galėsi daryti, ką tik nori.
Ilgai ir beveik protingai kalbėk apie visokius konsensusus, tarimąsi su visuomene, žadėk laikytis teisinės valstybės principų, gerbti Konstituciją, naudok kitus iki skylių nuvalkiotus ir neįpareigojančius niekus. Įjunk pliurpimo nieko nereiškiančiais blokais programėlę: skatinti investicijas (kurių niekas niekada neskatino ir neskatins) … kurti darbo vietas (kurių valdžia nekuria, išskyrus biurokratines) … remti socialiai atsakingą verslą (tokio pasaulyje nebuvo ir nebus)… už darniai žalią aplinką (t.y. apmokestinti runkelių senus opeliukus ir taikyti lengvatas turčių hibridams) ir t.t., ir pan.
Užsienio politikos, už kurią tiesiogiai atsakysi, nėra ir antrąjį šimtmetį neturėsim. Taigi kuo mažiau, keliais sakiniais: grėsmėms nepasiduosim, Europos Sąjunga atsinaujins, federalizuosis ir sustiprės, mes tame šauniai sudalyvausim ir už paklusnumą gausim dar pinigiukų, galėsim grybautojų takus trinkelėmis iškloti. Būsim visoms nesąmonėms demokratiški ir su visais durniais ir tinginiais tolerantiškai solidarūs, dieną naktį kausimės už mums nurodytas vienybes ir vertybes, ir galėsim toliau įsisavinti milijonus, o niekšas D.Trumpas mus apgins, nes taip gyventi verta.
Dėl to, ką pasakysi, smarkiai nesijaudink, tai neturi jokios reikšmės, nes nieko daryti nereikės ir pirmadienį visi viską užmirš. Nulems, kaip visada, už ką los ar nelos visuomeninis manipuliuotojas, ar esi geras vyras, ar gražiai pražilęs, buvai ar nebuvai mentu, kokius iš tavo spintos skeletus ištrauks, ar sužinosi iš anksto, ko studijoje paklaus jakilaičiai, ar patiks moterims tavo ševeliūra, plepėsena ir žmona.
O jei esi kokia beveik moteriškė – tai būk kuo baisesnė, tada moterims labai patiksi. Tų, kurie supranta, kas čia sakoma, ir bando galvoti patys, nebijok – tai menka saujelė, jų balsas į dangų neina, nes labiausiai lietuviai myli tuos, kurie jų nemyli ir, atvirkščiai.
Mums svarbu būti tokiems kaip visi, nes būti savim didelė gėda (ir argi kas žino, kas tai yra?), o kokie esam – argi svarbu, svarbiausia ką kaimynai pasakys ir kokie yra visi (kurie yra tokie, kokie reikia), o kai pamirštam, kaip reikia – būna pasakyta iš dėžės ir mums tas labai patinka, nes galim pasijusti arčiau nugalėtojo.