Matėt, kaip vaikai važiuoja karusėle? Ant arkliukų kad joja, kad sukioja žaislinių mašinėlių vairus, kad burzgia taškydami seiles! Ir įsivaizduoja, kad važiuoja, nors tikras pasaulis šalia, bet ne čia. Nors karuselė sukasi ratu, kol savininkas išjungs ir vėl reikės susimokėti.
Tokia dabar bukalaurių, vikingų bankomato, saugumiečių ir anūkėlių valdžia. Susirūpinusi kaimynų, bet ne mūsų reikalais, demokratija ir laisvėmis. Kaip įtikti savininkui, kad dar leistų pasisukti karuselėje? Kaip dar ką nors padaryti, ko dauguma nenori?
Štai vakare įsijungiu koronaviruso žinias ir sužinau, kad mus leis ne tik miniomis į maksimas, bet net į pustuštę galeriją nueiti, jei, aišku, būsim geri! Kaip durnių namuose, kur pastatė baseiną ir, jei durniai bus geri, net vandens prileis. O jei ta labai bloga merė išsiaiškino, kad koronavirusų valdžia meluoja, tai labai geros koronabukalaurės ištirs, ar teisėtai jas meluojant sužinojo!
Ačiū partijai ir vyriausybei už rūpestį ir baudas. Ar matėt, kokie tie padarai yra pasimetę? Kokius niekus tauzija ir rašo? Argi nepajutot jų baimės ir nesugebėjimo ne tik valdyti, bet susivokti realybėje? Tai vaikai, burzgiantys ir apsiseilėję karuselėje.
Bėda ta, kad daug durnių jų klauso ir bijo, ir laukia, kol prileis baseiną. Bėda ta, kad dauguma kiša galvas smėlin ir galvoja, kad viskas savaime praeis. Nepraeis, nes jie eis tiek, kiek jiems leisim, ir suksis beprotybės karuselėje toliau, kol nepaspausim raudono mygtuko.
Bet jau juntu, kaip suvirpėjo žemė po kojom. Matau, kaip užtvankos šlaitais nubėga pirmosios vandens srovelės. Kaip kyla, kaip artėja prie kranto banga, kuri staiga pakils ir nuplaus viską.
Ta banga pakels daug dumblo ir susikaupusių nuosėdų. Pamatysim, ko nematę, ir išgirsim, ko negirdėjom. Nukris kaukės ir pamatysim tikrus veidus – ir žmones, ir gyvulius, ir monstrus. Ateis naujų pranašų ir užvaldys protus.
Karuselė tuščiam parke dar sukasi, žmonės žiūri, bet tyli. Godūs balandžiai būriais dalykiškai lesioja trupinius. Nežinau, kaip baigsis, bet žinau, kad daugelis, kurie šito laukėt, pasigailėsit ir norėsit sugrįžti į narvą.
Tai tiesiog dar vienas šansas, kuris mums bus labai trumpam duotas. Ar nepralaimėsim ir nepasiduosim apgaunami dar kartą, priklausys tik nuo mūsų.